Prasilenkti — ne visada paprasta

Automobilio vairuotojas, net ir turėdamas pirmumo teisę prieš tramvajų, įvažiuojanti į eismo ratu kelią, visada privalo atsiminti, kad tramvajų sunku sustabdyti, kad jis didelis, sunkus ir „kietas” ir susidurti su juo labai pavojinga. Todėl nepatartina labai energingai naudotis savo pirmumo teise, o reikia atsargiai veikti. Kas iš to, kad vairuotojas ir liko teisus, betgi jo automobilis susidūrė su tramvajumi, kuris privalėjo sustoti, o nesustojo.

Kai tramvajaus bėgiai eina aikšte su eismu ratu aplink skverą, automobilio vairuotojas gali jį lenkti tiek iš dešinės, tiek ir iš kairės pusės, nes važiuoja vienos krypties eismo keliu. Tik privalo nepažeisti bėginių transporto priemonių pirmumo teisės.

Prasilenkti — ne visada paprasta

Kaip žinoma, prasilenkia du, priešingomis kryptimis važiuojantys, automobiliai. Miesto gatvėse prasilenkti yra lengviau, negu užmiesčio keliuose, nes miesto gatvės esti platesnės ir priešingomis kryptimis važiuojančius automobilius skiria gatvės viduriu einanti linija.

Tačiau kartais, ypač siaurose gatvėse, tenka labai arti prasilenkti. Tad vairuotojai, kad būtų saugu, čia visada turi laikytis pakankamo atstumo tarp automobilių. Niekada nereikia rizikuoti ir prasilenkti nedideliu atstumu. Toks prasilenkimas netgi dėl nedidelės vairuotojo klaidos arba kitais atvejais nepavojingo slydimo gali sukelti pavojingą susidūrimą, juoba kad vieno automobilio greitis kito automobilio greičio atžvilgiu yra abiejų automobilių greičių suma.

Automobilių supirkimas Kaunas

Prasilenkiant siaurose gatvėse, visada slypi pavojus, kad iš už priešinio automobilio pasirodys neatsargus pėstysis, ypač vaikas. Todėl vairuotojas privalo itin atidžiai žiūrėti, kas dedasi už priešinio automobilio, ir pavojaus atveju būti visada pasiruošęs duoti įspėjantįjį signalą ir sustabdyti savo automobilį.

Aplenkimu vadinamas manevras, lenkiant greta važiuojančią transporto priemonę, kuri juda mažesniu greičiu. Čia abi transporto priemonės rieda viena kryptimi. Greičiau važiuojanti transporto priemonė vadinama aplenkiančiąja, o lėčiau važiuojanti — aplenkiamąja. Nedera painioti aplenkimo su prasilenkimu, kai transporto priemonės važiuoja priešingomis kryptimis.

Sugebėjimas taisyklingai ir saugiai aplenkti yra sunkiausias menas automobilio valdymo technikoje. Aplenkiant reikia būti ypač atsargiam, nes paprastai tai atliekama didžiausiu leistinu greičiu.

Mechaniniai virpesiai – triukšmas ir vibracija

Kai mūsų automobilis važiuoja paskui kitus automobilius vienoje eilėje, mes jų nelenkiame, nors jie važiuotų ir kiek lėčiau, negu leidžiama. Tarkime, mes išvažiavome iš eilės į kairę, pasiruošę lenkti, ir pamatėme, jog prieš ketinamą aplenkti automobilį važiuoja dar keletas transporto priemonių. Ką gi tada daryti? Pasilikti kairėje važiuojamosios dalies pusėje negalima. Vadinasi, reikia „Įsisprausti” tarp greta mūsų važiuojančių automobilių, tačiau tuo įrodysime, kad mums trūksta vairavimo kultūros, sukelsime sąmyšį eisme ir priversime kitą vairuotoją stabdyti, o tai, savo ruožtu, sudarys keblumų už jo važiuojančiam vairuotojui.

Kaip žinoma, aplenkti galima tik tada, jei pakankamas kelio tarpas prieš aplenkiamąjį automobilį yra laisvas. Vairuotojas turi tuo įsitikinti, prieš pradėdamas manevrą. Tam jis privalo pasižiūrėti pro priekyje važiuojančio automobilio užpakalinį stiklą. Beje, to padaryti negalima, kai priekyje rieda krovininis automobilis. Tuomet reikia atsargiai išvažiuoti kiek kairę apsižvalgyti, bet kartu būti pasiruošusiam greitai „pasislėpti” už priekinio automobilio, jeigu pasirodytų priešinga kryptimi važiuojanti mašina.

Yra du apsisukimo būdai su automobiliu

Slydimas neatskiriamai susijęs su automobilio valdymu

View Post

Vairuotojų darbo laiko normavimas ir paskirstymas

Svarbus saugaus eismo organizavimo klausimas yra vairuotojų darbo laiko normavimas ir paskirstymas, nes vairuoti automobilį nuvargus yra pavojinga. Eismo taisyklėse vairuotojui draudžiama vairuoti transporto priemonę taip nuvargus, kad nuovargis galėtų turėti įtakos eismo saugumui. Tačiau vairuotojui sunku nustatyti nuovargio laipsnį, kuriam esant jis turėtų nebevairuoti automobilio, kadangi nuovargio ir pavargimo pasireiškimo laipsniai gali nesutapti.

Pavargimas gali lengvai maskuoti emocinis susijaudinimas arba kiti faktoriai. Tokiu atveju vairuotojas nesijaučia pavargęs, ir nuovargis gali pasireikšti netikėtai, staiga sumažėjus darbingumui arba, apimant mieguistumui.

TSRS vidaus reikalų ministerijos kelių eismo saugumo mokslinio tyrimo instituto duomenimis, vairuotojai, dirbantys nuo 7 iki 12 valandų, j eismo nelaimes užmigę patenka maždaug 2 kartus dažniau negu dirbantys iki 7 valandų. Jeigu dirbama daugiau kaip 12 valandų, tai eismo nelaimių įvyksta 9 kartus daugiau. Po 12 val. darbo mirtinų eismo nelaimių yra 1,5 karto daugiau negu po 8 val. darbo.

Tiriant darbo fiziologiją, nustatyta, kad geriausias kovos su nuovargiu ir pervargimu metodas yra taisyklingas darbo ir poilsio derinimas. Čekoslovakijos darbo saugumo ir fiziologijos tyrimo instituto darbuotojai nustatė priklausomybę tarp nelaimingų atsitikimų skaičiaus ir darbo trukmės. Nustatyta, kad po 8 darbo valandų didėja santykinis eismo nelaimių kiekis: kai darbo trukmė iki 10 val. — didėja pamažu, o nuo 10 iki 11 val. labai greitai. Tačiau reglamentuojant vairuotojo darbą, neįvertinus jo poilsio prieš darbą, tikslo pasiekti negalima. Iš statistikos vairuotojų, kurie iki darbo pradžios nepakankamai pailsėjo, vairuodami automobilį užsnūsta jau po 3,5 val. Jeigu vairuotojas pamainos išvakarėse gerai nepailsės, tai, net sutrumpinus jo darbo laiką, jis nuvargs anksčiau.

Autotransporto įmonėse vairuotojams nustatyti įvairūs darbo režimai, kurie yra pagristi bendru mėnesio darbo laiko balansu. Tačiau ne visada įvertinamas laikas, kurį vairuotojas sugaišta prie degalinių, plaudamas automobilį, užpildydamas kelionės lapą ir kitus dokumentus, nors dėl to vairuotojo darbo diena pailgėja. Kai kurios autotransporto įmonės pratęsia vairuotojo darbo dieną (iki 10-11 val. ir daugiau), o vėliau jam suteikia papildomo poilsio laiko. O jeigu atsižvelgiame į neapskaičiuotą darbo pradžios ir pabaigos laiką (vidutiniškai 2,5 val.) ir laiką, sugaištamą vykstant į darbą ir iš jo, tai vairuotojo užimtumas siekia iki 16-18 val. per parą. Nustatyta, kad po 10 val. darbo ar nuvažiavęs daugiau kaip 450 km, vairuotojas dėl nuovargio klysta dažniau.

Leningrado     universiteto Aukštosios nervinės veiklos katedros tyrimais nustatyta, kad vairuotojams neigiamos įtakos turi ankstyva darbo pradžia. Rytinėje pamainoje vairuotojų darbingumas blogiausias. Vėliau darbingumas didėja iki darbo dienos vidurio ir šiek tiek mažėja pamainos pabaigoje.

Išnagrinėję vairuotojų darbą, HPIHAT’o Leningrado filialo darbuotojai nustatė, kad dėl ilgos darbo dienos atsiradęs nuovargis neturi daug įtakos jaunų vairuotojų kraujo apytakos ir kvėpavimo organų funkcijoms, tačiau dėl to pablogėja dėmesio koncentracija ir kitos reakcijos. Pagyvenusių ir ilgą darbo stažą turinčių vairuotojų kraujospūdis ir kitos gyvybinės organizmo funkcijos į darbo pabaigą labai pakinta. Tyrinėtojai mano, kad 11, 7 val. darbo dieną su dviejų valandų pietų pertrauka negalima rekomenduoti jauniems vairuotojams, kuriems nustatyti medicininiai apribojimai. Tyrinėtojai taip pat mano, kad negalima leisti dirbti pagyvenusiems vairuotojams naktį dviejų pamainų darbe.

Tarptautinė organizacija, reglamentuojanti tarptautinius pervežimus (Europos susitarimas dėl tarptautinių pervežimų transporto priemonių tarnybinio personalo narių darbo), numato, kad kiekvieną dieną galima vairuoti automobilį ne ilgiau kaip 8 val. Be to, vairuotojo darbo trukmė gali pasiekti 9 val., tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę. Be pertraukos vairuoti leidžiama ne ilgiau kaip 4 val. ir išimtiniais atvejais 4 val. 30 min. Vairuojant turi būti daroma ne trumpesnė kaip 1 val. pertrauka poilsiui (arba dvi pertraukos po 30 min.).

Gorkio darbo higienos ir profesinių susirgimų MTI (mokslinio tyrimo instituto) tyrimais nustatyta, kad vairuotojų darbingumas po 10 val. darbo, nepriklausomai nuo dienų skaičiaus po poilsio dienos, staigiai sumažėja ir yra nesuderinamas su saugiu eismu.

Daugumai tiek vairuotojų tiek supirkėjų, kurie teikia automobilių supirkimas Kaune paslaugas optimali darbo dienos trukmė yra 7-8 val., o maksimali — 10 val. su sąlyga, kad buvo pakankamai pailsėta.

Šaltinis – vikipedija

View Post