Pastatų griovimas ir ardymas

Kai konstrukcijos medžiagos dar geros būklės, jas reikia griauti taip, kad jas dar būtų galima panaudoti. Griaunama su įvairiais mechnizmais tokiais, kaip ekskavatorius su hidraulinėmis betono trupinimo ir armatūros karpymo žirklėmis, hidroplaktukas, kranas. Pastatus galima ir sprogdinti. Pradėjus stogo ardymą pirmiausia reikia nuimti visus įrenginius ir tada pradedama ardyti danga.

Ritininė danga pjaustoma juostomis ir suviniojus į ritinį danga nuleidžiama ant žemės. Nuo lakštinės dangos pirmiausia ištraukiami vinys, nuo čerpių dangos nuimamos tvirtinimo detalės ir nuimamas kraigas. Tada eilėmis lakštai ar čerpės ir pabaigiant stogo ardymo darbus nuimamos skardinės detalės.

Ardant medines stogo dalis reikia pradėti nuo grebėstų ir paskui ardomos visos kitos konstrukcijos. Jei stogas yra iš surenkamų konstrukcijų tokių, kaip plokščių, medalinių ar gelžbetoninių sijų bei pertvarų, pirmiausia nuimama ritininė danga, nuardomas išlyginamasis ir kiti sluoksniai. Jei yra suvirinamieji elemtai, jie yra nupjaunami ir kėlimo mechanizmais nukeliamos denginio konstrukcijos.

Pradėjus ardyti perdangas

Pradėjus ardyti perdangas, pirmiausia reikia išardyti grindų dangą, o jei yra islyginamieji sluoksniai jie ardomi kartu su perdanga. Išardžius užpildą tarp perdangų ir atpalaidavus atramines dalis, keliamaisiais mechanizmais nuleidžiamos anr žemės. Nuo monolitinių gelžbetoninių perdangų pirmiausia ardomos plokštės, paskui antraeilės sijos, galiausiai pagrindinės sijos. Reikia nepamiršti ardant perdangas, papildomai paremti sienas, kad jos būtų stabilesnės. Mūrines sienas geriausia ardyti blokais, jie atkertami pniaumatiniais plaktais ar atpjaunami diskiniais pjūklais ir specialia įranga užkabinami ant krano kablio. Ardant mūrines sienas rankiniu būdu, ardoma eilėmis pneumatiniais plaktais. Nuardytos plytos dedamos į konteinerius ir keliamaisiais mechanizmais nuleidžiami ant žemės. Dar gali būti mūrinės sienos griaunamos traktoriaus ir lynų pagalba. Lynai turi būti ne trumpesni nei tris kartus griaunamos sienos aukščiui.

Pastatai gali būti griaunami ir spogdinant

Pastatai gali būti griaunami ir sprogdinant. Prieš tai reikia parenkti srogdinimo projektą suderinant su darbų saugos inspekcija. Šiuos darbus gali atlikti licencijuotos įmonės. Norint nugriauti mūrinius pastatus, sienoje prie pamato ar prie grindų perforatoriaus pagalba pramušami lizdai, į kuriuos dedamas apskaičiuotas sprogmenų kiekis. Dažnai seni pastatai ardomi trupinant laikančiąsias konstrukcijas pleištiniais ar rutuliniais krūviais, kurie keliami ir mėtomi ekskavatoriumi, draglainu ar kranu.

Visi ardymo darbai yra pavojingi, todėl būtina nuolat kontroliuoti darbų saugą.

View Post

Nesijaudinkite, kava be kofeino taip pat gali turėti skonių

Nesijaudinkite, kava be kofeino taip pat gali turėti skonių.

Nors daugumoje kavinių siūloma įprasta kava, norintiems išvengti kofeino taip pat galima rinktis kavą be kofeino. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad kavoje be kofeino vis tiek yra nedidelis kofeino kiekis. Šiame straipsnyje aptarsime kavos be kofeino gėrimo privalumus ir trūkumus.

Kava be kofeino yra tokia pati kaip įprasta kava, tačiau iš jos pašalintas beveik visas kofeinas. Kavoje be kofeino vis dar yra nedidelis kofeino kiekis (apie 3 proc., palyginti su įprasta kava), nes neįmanoma pašalinti 100 proc. kofeino.

Paprastos kavos puodelyje yra apie 95 miligramai kofeino, o kavos be kofeino puodelyje – tik 2 miligramai.

Yra trys pagrindiniai kavos be kofeino apdorojimo būdai: šveicariškas vandens metodas, anglies dioksidas ir metilo chloridas. Daugiau apie kavos be kofeino apdorojimo būdus galite sužinoti čia.

Šveicariškas vandens metodas – tai kavos pupelių be kofeino apdorojimo būdas.

Jo metu žalios kavos pupelės mirkomos vandenyje tol, kol vanduo prisisotina tirpių kavos komponentų. Tuomet kofeinas iš vandens išfiltruojamas ir taip gaunamas žaliosios kavos ekstraktas. Tada ekstraktas dedamas į pupeles, kuriose yra kofeino, ir kofeinas migruoja iš pupelių į žaliosios kavos ekstraktą, nes pupelės ir skystis ieško pusiausvyros.

Anglies dioksidas yra dujos, išsiskiriančios iš Žemės atmosferos.

Anglies dioksidas gali padėti atskirti įvairias chemines medžiagas, pavyzdžiui, kofeiną iš kavos.

Metilo chloridas, dar žinomas kaip metiljodidas arba metilo chlorido dujos, yra bespalvės nuodingos dujos, kurios gali būti labai sprogios.

Metileno chloridas yra cheminis tirpiklis, naudojamas kofeinui iš kavos pupelių pašalinti. Anksčiau šiam tikslui buvo naudojamas benzenas, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis yra kancerogenas. Dabar įmonės paprastai naudoja kitas chemines medžiagas, pavyzdžiui, etilacetatą ir metileno chloridą.

Tačiau dėl metilchlorido kyla ginčų, nes didelis jo kiekis gali būti toksiškas ir pažeisti centrinę nervų sistemą.

FDA nusprendė, kad maži metileno chlorido pėdsakai kavoje be kofeino nekelia rūpesčių, nes daugiau nei 0,001 proc. metileno chlorido likučių yra draudžiama.

Kava be kofeino vis tiek yra sveika, nors joje nėra kofeino. Ji turi antioksidantų kaip ir įprasta kava, todėl tai geras pasirinkimas, jei norite atsisakyti kofeino, bet vis tiek gauti kavos naudos. Kava be kofeino taip pat tinka žmonėms, kurie yra jautrūs kofeinui, bet vis tiek nori mėgautis kavos skoniu. Kitas geras pasirinkimas, jei norite mažesnio kofeino kiekio, yra pusiau kavos kava.

Ar turėčiau gerti kavą be kofeino?

Kavos be kofeino gėrimo privalumai ir trūkumai priklauso nuo jūsų individualios situacijos ir sveikatos būklės.

Yra keletas kavos be kofeino gėrimo privalumų.

Kavos be kofeino gėrimas gali padėti jums pagerinti energijos lygį.

Dėl jautrumo kofeinui kai kuriems žmonėms gali būti sunku gerti kavą. Kava be kofeino gali padėti išvengti neigiamo šalutinio kofeino poveikio, pavyzdžiui, nemigos, nerimo, širdies plakimo, aukšto kraujospūdžio ir nerimo.

Jei patiriate sveikatos problemų, pavyzdžiui, nemigą ar širdies plakimą, kurias, jūsų manymu, gali sukelti kofeinas, pabandykite pereiti prie kavos be kofeino. Kava be kofeino vis tiek gali suteikti jums taip trokštamą kavos dozę be neigiamo šalutinio poveikio.

Kofeinas gali sustiprinti nerimą. Tai dažnas šalutinis poveikis, galintis sukelti nerimą, nervingumą ir tai, ką vadiname “drebėjimu”. Tačiau svarbu pažymėti, kad kava nesukelia nerimo, tačiau ji gali pabloginti simptomus žmonėms, kurie ir taip yra linkę į nerimą.

Jei patiriate nerimą ir geriate įprastą kavą, galite pabandyti pereiti prie kavos be kofeino, jei pastebėsite, kad nerimas nuo kavos stiprėja.

Kai kuriems žmonėms išgėrus kavos gali kilti virškinimo ar dehidratacijos problemų, tačiau tai vis dar tiriama. Galiausiai kiekvieno žmogaus organizmas yra skirtingas ir jūs geriausiai pažįstate save.

Yra keletas kavos be kofeino gėrimo trūkumų.

Kai kurios kavos be kofeino gaminamos su metilo chloridu, kuris yra cheminė medžiaga, randama dažų nuėmikliuose. Ši cheminė medžiaga žmonėms gali turėti sunkų neurologinį poveikį, o ilgalaikis jos poveikis gyvūnams gali sukelti centrinės nervų sistemos sutrikimus.

Jei norite išvengti metilo chlorido, būtinai patikrinkite perkamos kavos be kofeino etiketes. Dažniausiai kava be kofeino, ant kurios nenurodoma, kaip ji buvo be kofeino, buvo pagaminta naudojant metilo chloridą.

Yra prieštaringų pranešimų apie tai, ar kava be kofeino turi įtakos cholesterolio kiekiui žmonių organizme. Kai kurie tyrimai rodo, kad ji gali padidinti cholesterolio kiekį, o kiti teigia, kad poveikio nėra. Šiuo metu išvados nėra įtikinamos, tačiau jei turite problemų dėl cholesterolio, galite pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu ir išsiaiškinti, ar kava be kofeino jums kelia susirūpinimą.

View Post

Benjamino fikusas (Ficus Benjamina)

Benjamino fikusas (Ficus Benjamina)

Nors ficus benjamina yra tolerantiškas prastoms augimo sąlygoms, jis nemėgsta staigių šviesos pokyčių. Jei šviesos sąlygos staiga pasikeičia, lapai gali pradėti kristi, tačiau augalas ilgainiui prisitaikys prie naujų sąlygų.

Benjamino fikuso medžio šakos yra grakščiai nusvirusios, su blizgančiais lapais. Lapai yra ovalo formos su smailiu galu. Jauni lapai yra šviesiai žali ir šiek tiek banguoti, o vyresni lapai yra žali ir lygūs. Medžio žievė šviesiai pilka ir lygi, bet jaunų šakų žievė ruda.

Ficus benjamina yra augalas, kurio aukštis gali siekti 1,5-2 metrus, kai auginamas kambaryje, tačiau natūralioje aplinkoje gali užaugti kur kas didesnis – vidutiniškai 7-9 metrus. Šio augalo gimtinė yra Azija ir Australija, kur sunokina mažus vaisius, kuriuos mėgsta kai kurie paukščiai.

Norėdami užtikrinti, kad jūsų fikusas augtų sveikas ir stiprus, vadovaukitės šiomis paprastomis rekomendacijomis: 4–6 valandas per dieną pasirūpinkite ryškia, netiesiogine saulės šviesa, o augalą apverskite kas 1–2 savaites.

Patikrinkite, ar dirvožemis, kurį naudojate Benjamino fikusui, gerai nusausina ir ar jo pH yra 6–7, kad augalas galėtų įsisavinti visas jam reikalingas maistines medžiagas.

Laistyti augalus svarbu, kad jie būtų sveiki. Per daug laistant gali nukristi lapai ir pūti šaknys, todėl svarbu laikytis nuoseklaus laistymo grafiko.

Ideali temperatūra fikusams yra 18 laipsnių naktį ir 22 laipsnių dieną. Vasarą venkite naudoti oro kondicionierius, kurie sumažina temperatūrą žemiau 17 laipsnių, nes tai kenkia medžiui.

Fikusas yra atogrąžų augalas, kuris geriausiai auga didelės drėgmės aplinkoje. Jei drėgmės lygis per mažas, lapai gali išdžiūti ir nudžiūti. Norėdami to išvengti, galite naudoti drėkintuvą, kad reguliuotumėte drėgmę namuose, arba išlaikyti drėgną dirvą aplink medžio pagrindą ir retkarčiais purkšti lapus.

Trąšos yra labai svarbios augalams, kurie yra sunkūs tiekėjai. Fikusai yra greitai augantys augalai, todėl pavasarį ir vasarą juos naudinga tręšti kas mėnesį, o rudenį ir žiemą – kas du mėnesius. Jei jūsų augalas praranda lapus, nors jo apšvietimas, temperatūra, drėgmė ir trąšų lygis yra idealūs, pabandykite papildyti augalą magniu ir manganu ir pažiūrėkite, ar tai padeda.

Jei jūsų Ficus Benjamina augalas liečia lubas arba jei norite jas sumažinti ar formuoti, turėtumėte jį genėti. Geriausias laikas genėti yra tada, kai augalas aktyviai neauga, o tai paprastai būna rudenį arba žiemą. Sterilizuotomis aštriomis genėjimo žirklėmis nupjaukite negyvas šakas ir nukirpkite negyvus lapus, nes tai gali padėti išvengti ligų ar grybelinių infekcijų plitimo.

Ficus Benjamin dauginimas gali būti lengvai atliekamas per auginius ir nereikia įsišaknijimo hormono. Geriausias laikas kirsti pavasarį, nes oras šiltesnis ir daugiau drėgmės. Fikusai retai auginami iš sėklų, o dauguma kambarinių augalų niekada neduos vaisių ar sėklų.

Fikuso persodinimas yra gana lengvas ir gali būti atliekamas kasmet. Ankstyvą pavasarį tiesiog perkelkite augalą į naują vazoną.

Jei pastebėjote, kad fikuso lapai krenta be jokios aiškios priežasties, tai gali būti dėl vieno iš kelių įprastų kenkėjų. Tai yra amarai, voratinklinės erkės ir voratinklinės erkės. Kad nepažeistumėte savo augalo, kiekvienam kenkėjui naudokite insekticidinį muilą ar kitas natūralias priemones.

Fikusai labai jautrūs šaknų puvimui, o tai gali būti rimta problema, o mažalapiai fikusai dažnai būna užkrėsti skydinėmis kirmėlėmis, dėl kurių augalo lapai gali pageltonuoti ir nukristi.

Dažniausia Benjamin Ficus problema yra ta, kad jie gali prarasti lapus dėl įvairių įtempių, pavyzdžiui, perkeliant į naują vazoną ar vietą. Dažniausiai taip yra dėl azoto trūkumo dirvožemyje arba dėl per didelio arba per mažo laistymo. Tai taip pat gali sukelti silpnas apšvietimas ir dažnas judėjimas į kitą vietą.

Šaknų puvinys yra dažna problema augalams, kurie ilgą laiką praleidžia drėgnoje arba užmirkusioje dirvoje. Jei pastebite, kad jūsų augalo lapai greitai pagelsta, ruduoja ar plinta, sulėtėjo augimas arba pūva rudas pagrindas, greičiausiai jis kenčia nuo šaknų puvinio. Norėdami patvirtinti, išimkite augalą iš vazono ir apžiūrėkite šaknis žemiau dirvožemio linijos. Jei jie geltoni, augalas yra sveikas, bet jei jie rudi ir purūs, šaknų puvinys yra problema, todėl reikia nedelsiant imtis veiksmų.

Jei matote, kad apatiniai augalo lapai pagelsta, tai greičiausiai yra perlaistymo požymis. Paprastai tai sukelia per mažai šviesos, nes fikusai gali gerai augti šešėlinėse vietose. Norėdami išvengti šaknų puvinio, turėtumėte sumažinti vandens kiekį, kurį duodate augalui. Daugelis žmonių nesuvokia, kad augalų šaknims reikia deguonies, o kai laistote dirvą, oras keliauja aukštyn ir iš vazono mišinio. Dėl šio deguonies trūkumo šaknys galiausiai sukelia jų irimą. Tačiau kai kuriais atvejais apatinius pageltusius lapus gali lemti ir išsausėjimas bei ilgalaikis dirvos išdžiūvimas, kurį dažniausiai nulemia per aukšta temperatūra arba saulės spinduliai.

Benjamin Ficus nesunku prižiūrėti, jei suteiksite jam pakankamai šviesos ir vandens. Mažalapį fikusą lengva prižiūrėti, nes jam nereikia daug šviesos, todėl puikiai tinka auginti patalpose.

Ficus Benjamina auga greitai, kasmet pasiekia 30-50 centimetrų aukštį. Todėl svarbu stebėti, ar jį reikia persodinti ir genėti. Kaip greitai auga Ficus Benjamina?

Mažalapius fikusus rekomenduojama laistyti, kai viršutinis žemės centimetras išdžiūvo. Vandens kiekis turi būti toks, kad vandens perteklius nutekėtų per drenažo angas puodo apačioje.

Kokio apšvietimo reikia Benjamino fikusui, kad jis klestėtų? Ficus Benjamina geriausiai auga ryškioje, netiesioginėje saulės šviesoje, tačiau gali toleruoti ir silpnesnį apšvietimą. Tačiau per daug tiesioginių saulės spindulių gali pakenkti lapams.

Norint pagerinti jų išvaizdą, patartina genėti fikusus. Nudžiūvusias ar ligotas šakas reikia pašalinti, o per ilgas ar netinkamos formos šakas patrumpinti.

Kokiomis ligomis gali susirgti Benjamino fikusas? Augalas gali susirgti įvairiomis ligomis, tokiomis kaip šaknų puvinys, lapų dėmėtumas ir miltligė. Todėl svarbu stebėti ligos požymius ir, jei reikia, nedelsiant juos gydyti.

Ideali Ficus Benjamina temperatūra yra 18–24 °C. Fikusai gali atlaikyti žemesnę temperatūrą, tačiau jie gali sugesti, jei laikomi žemesnėje nei 10°C temperatūroje.

Taip, fikusą galima dauginti imant auginius iš augalo. Geriausias laikas tai padaryti yra pavasarį arba vasarą, kai augalas aktyviai auga. Kad auginys įsišaknytų, jis turi būti įdėtas į dirvą ir duodamas daug šviesos bei vandens. Ar galiu padauginti fikusą, paimdamas iš jo auginius?

Viena iš galimų fikuso lapų kritimo priežasčių – nepakankamas apšvietimas. Fikusams augti reikia ryškios šviesos, todėl jei lapai krenta, tai gali būti dėl to, kad augalas negauna pakankamai šviesos. Perkelkite fikusą į šviesesnę vietą arba įdiekite auginimo lempą, kad augalas klestėtų.

Apatiniai fikuso lapai krenta, nes augalas bręsta. Norėdami paskatinti naują augimą, auginimo sezono pradžioje nupjaukite stiebą iki norimo aukščio. Po pjūvio vieta atsiras naujas augimas.

Lapų kraštai pagelsta, nes augalas negauna pakankamai maisto medžiagų. Norėdami tai ištaisyti, auginimo sezono metu augalą reikia tręšti kas mėnesį subalansuotomis, vandenyje tirpiomis trąšomis. Kodėl lapų kraštai pagelsta?

View Post

Guatemala Florencia

  • Ūkis: Florencia
  • Ūkininkas: Jorge Otoniel Mericda Reyes
  • Šalis: Gvatemala
  • Derlius: 2020-2021 m.
  • Regionas: Malacatancito, Huehuetenango
  • Aukštis: 2000 m virš jūros lygio.
  • Derliaus nuėmimas: Lapkričio-balandžio mėn.
  • Veislė: Burbon, Catuai, Catimor
  • Balas: 86,5
  • Perdirbimas: – Natūralus

APIE ŪKĮ

Malacantacito departamentas Huehuetenango regione yra šalies pietvakariuose 35 hektarų Florencia ūkis įsikūręs maždaug 2000 m virš jūros lygio, uolėtame ir smėlėtame vulkaninės kilmės dirvožemyje.

Didelis aukštis virš jūros lygio ir šiltas bei sausas oras sudaro puikias sąlygas lėtai brandinti dėl to kavos uogose atsiranda daugiau cukraus, kuris padeda išgauti sudėtingą ir aromatingą kavos skonį saldų puodelį po apdorojimo. Pagrindinės ūkyje auginamos šios kavos rūšys: Bourbon, Catura, Catuai, Catimor, Maragogipe ir Pacamara.

Šios kavos gamintojas Jorge Otoniel Mericda Reyesas paveldėjo šį ūkį iš savo tėvų ir yra trečios kartos ūkininkas, aistringai besirūpinantis savo stengdamasis naudoti šiuolaikinius mokslo metodus, kad gerinti savo gaminamos kavos kokybę.

NATŪRALUS PERDIRBIMAS

Natūralus procesas prasideda ūkyje atrenkant tik optimaliai prinokusias vyšnias. Jos yra plaunamos ir atsargiai gabenamos į sausą malūną, kur paskleidžiamos plonu sluoksniu ant plastikinių brezentų. Šios vyšnios atsargiai perkeliamos į joms skirtą erdvę.

Tris kartus per dieną, stengiantis nepažeisti vyšnių, kol jos perkeliamos. Ant žemės dedamas storas pergamento sluoksnis, kuris vėliau padengiamas juodos spalvos polimerinės medžiagos tinklu, kuris leidžia orui patekti tarp žemės ir kavos; taip tolygiau išdžiūti.

Ši partija pirmąsias 4 dienas džiovinama ant brezento 100 % saulės šviesoje, kad neperkaistų fermentacijos ar pelėsių augimo. Po to ji buvo perkelta ant afrikietiškų gultų, kur džiūvo 75 % pavėsyje dar 25 dienas, kol pasiekė 11,5 % arba mažesnį drėgnumą.

Iš viso ši partija buvo džiovinama 29 dienas. Išdžiovintos jos perkeliamos į sandėlį, kur mėnesį ilsisi kaip džiovintos vyšnios, kad būtų suvienodinta pupelių drėgmė.

Po mėnesio džiovintos vyšnios sumalamos. Idealiu atveju šparaginės pupelės turėtų būti ilsimos ir (arba) brandinamos dar mėnesį prieš eksportuojant. Šis papildomas mėnuo leidžia subalansuoti skonį.

Skanių kavos pupelių galite nusipirkti – Cofmos

View Post

Guatemala El Pacayal Valentina

  • Ūkis: El Pacayal / Valentina
  • Gamintojas: Josefa Méndez/ Christian Joel Marti̇́nez Juarez
  • Šalis: Gvatemala
  • Derlius: 2020-2021 m.
  • Regionas: San Pedro Necta
  • Aukštis: 1800-1900 m virš jūros lygio.
  • Veislė: Burbon, Caturra, Catuai
  • Derliaus nuėmimas: Lapkričio-balandžio mėn.
  • Perdirbimas: Plautas

APIE REGIONĄ

San Pedro Necta savivaldybė, išsidėsčiusi per žaliuojančias kalvas, supančias miestelio centrą, yra nedidelės sodybos, o kava yra pagrindinis daugumos gyventojų pragyvenimo šaltinis.

Čia gyvenančių žmonių. Šioje kalnų pusėje, atokiau nuo didesnių valdų į vakarus, žemės ūkis daugiausia sertifikuotas kaip ekologiškas, nes aplinkinė bendruomenė pasirinko tvarią žemdirbystę. Gamybos praktiką kaip vieną iš būdų išsiskirti ir išlikti konkurencingiems šiame garsiame kavos gamybos regione.

Šiuos tikslus remia vietos organizacija, integruotos plėtros asociacija San Pedro Necta (ASODESI), kuri aptarnauja apie 140 narių iš aplinkinių vietovių.

PLAUTOS KAVOS PERDIRBIMAS

Tai vienas iš įprastų kavos apdorojimo procesų, tačiau griežtai laikantis higienos normų derliaus nuėmimo metu. Šviežiai nuskinta kava ruošiama nuo 14 iki 9 val. Plovimo procesas vyksta kitą dieną ryte. Kava perkeliama į šlapią malūną, kur ji išvaloma nuo plaukiojančių medžiagų. Tada minkštimas depulptoriumi atskiriama nuo pupelių.

Tada pupelės džiovinamos, kad būtų 12 % drėgnumo. Iš kiekvienos džiovintos kavos partijos siunčiamas mėginys į kokybės kontrolės skyrių, kad būtų patikrintas kavos skonio profilis ir kokybė. Pupelės maišuose laikomos vieną arba du mėnesius. Prieš išsiunčiant eksportui, jos išvalomos naudojant lukštenimo mašina.

Skanių kavos pupelių galite nusipirkti – Cofmos

View Post

Guatemala San Victor

  • Ūkis: San Victor
  • Ūkininkas: Alejandro Molina Leanza
  • Šalis: Gvatemala
  • Derlius: 2020-2021 m.
  • Regionas: Fraijanes, Fraijanes
  • Aukštis: 1400 m virš jūros lygio.
  • Veislė: Borbon, Pache, Catuai
  • Derliaus nuėmimas: Lapkričio-balandžio mėn.
  • Perdirbimas: Plauta

APIE ŪKĮ

San Victor ūkis įsikūręs Fraijaneso plynaukštėje, tarp dviejų ugnikalnių – Cerro Redondo ir vis dar aktyvaus Pacaya. Šis regionas turi turtingą kavos istoriją, siekiančią apie 200 metų.

Vietos dirvožemis priskiriamas smėlingam priemoliui, kurį lemia šviežių pelenų iš ugnikalnio, dumblo ir molio. Be to, juose gausu kalio – svarbaus elemento, lemiančio puodelio kokybę.

Ūkis pasižymi labai unikaliu klimatu, nes vietovę supa trys skirtingi geografiniai taškai: Amatitlano ežeras, Kalderaso ežeras ir Los Pinoso lagūna su ypatinga konvergencija drėgmės ir temperatūros kontrastas. Be to, čia teka daug upių, kurios teikia gausiai aprūpina vandeniu.

PLAUTAS APDOROJIMAS

Tai vienas iš įprastų kavos procesų, tačiau griežtai laikantis higienos normų derliaus nuėmimo metu. Šviežiai nuskinta kava ruošiama nuo 14 iki 9 val. Plovimo procesas vyksta kitą rytą. Kava perkeliama į „šlapią malūną“, kur ji išvaloma nuo plūduriuojančių medžiagų. Minkštimas nuo pupelių atskiriama depulptoriumi.

Tada pupelės džiovinamos, kad būtų 12 % drėgnumo. Iš kiekvienos džiovintos kavos partijos imamas mėginys siunčiamas į kokybės kontrolės skyrių, kad būtų patikrintas kavos skonio profilis ir kokybė. Pupelės maišuose laikomos vieną arba du mėnesius. Prieš išsiunčiant eksportui, jos yra valomos lukštenimo mašina.

“San Victor” istorija prasideda 1989 m., kai tėvas dabartinio generalinio direktoriaus Alejandro Molina, daktaras Raúl ėmėsi ir pasinėrė į kavos pramonę ir surizikavo šiame ūkyje.

Išvykęs iš šalies būdamas 11 metų ir įgijęs išsilavinimą JAV. Alejandro Molina įgijo nemažai patirties kavos pramonėje: dirbo skrudintojo, importuotojo ir net nacionalinėje kavos asociacijoje. Galėdamas pamatyti, kas buvo JAV vartotojų rinkoje, jis perėjo į JAV savo ūkį į specializuotos kavos sritį; atskyręs savo veisles, gerindamas vyšnių kokybę ir gamindamas kokybės kontrolė tapo neatsiejama ūkio veiklos dalimi.

“San Victor” įmonėje veikia drėgnasis malūnas, kuris yra tarsi centras, skirtas keletui kooperatyvų, smulkiųjų ūkininkų ir Los Verdes Fraijanes bendruomenės. Šiuo metu drėgnojo malūno turi aplinkosaugos licenciją, leidžiančią tinkamai tvarkyti vandens išteklius ir šalutinius produktus.

Skanių kavos pupelių galite nusipirkti – Cofmos

View Post

Guatemala Aguilar

  • Ūkis: Aguilar
  • Gamintojas: Anita Aguilar
  • Šalis: Gvatemala
  • Derlius: 2020-2021 m.
  • Regionas: San Pedro Necta, Huehuetenango
  • Aukštis: 2000 m virš jūros lygio.
  • Derliaus nuėmimas: Lapkričio-balandžio mėn.
  • Veislė: Bourbon, Caturra, Catuai
  • Balas: 82,75
  • Perdirbimas: Plauta

APIE ŪKĮ

Anita Aguilar sako, kad kava visada buvo ir bus jos pagrindinė gyvenimo aistra. Nors kavos augintojos gyvenimas nėra pats lengviausias, meilė kavai atsirado nuo mažens, kai tėvas ją ir jos brolius nusivedė į savo mažą ūkį.

Nedidelis 1 ha ploto Aguilar ūkis buvo paveldėtas iš senelio ir dabar yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis.

PLAUTOS KAVOS PERDIRBIMAS

Tai vienas iš įprastų kavos procesų, tačiau griežtai laikantis higienos normų derliaus nuėmimo metu. Šviežiai nuskinta kava ruošiama nuo 14 iki 9 val. Plovimo procesas vyksta kitą dieną ryte. Kava perkeliama į šlapią malūną, kur ji išvaloma nuo plaukiojančių medžiagų. Tada minkštimas depulptoriumi atskiriama nuo pupelių.

Tada pupelės džiovinamos, kad būtų 12 % drėgnumo. Iš kiekvienos džiovintos kavos partijos siunčiamas mėginys į kokybės kontrolės skyrių, kad būtų patikrintas kavos skonio profilis ir kokybė. Pupelės maišuose laikomos vieną arba du mėnesius.

Prieš išsiunčiant eksportui, jos išvalomos naudojant lukštenimo mašina. Ūkio dirvožemis yra smėlingas ir uolėtas klimatas yra vėsus, sausas ir gausiai lyja medžių nereikia papildomai laistyti.

Skanių kavos pupelių galite nusipirkti – Cofmos

View Post

Guatemala El Porvenir

  • Ūkis: El Porvenir
  • Ūkininkas: Cesar Gabriel
  • Šalis: Gvatemala
  • Derlius: 2020-2021 m.
  • Regionas: San Pedro Necta, Huehuetenango
  • Aukštis: 1450 m virš jūros lygio.
  • Derliaus nuėmimas: Rugsėjo-lapkričio mėn.
  • Veislė: Bourbon, Caturra, Catuai
  • Vertinimas: 84
  • Perdirbimas: Plauta

APIE ŪKĮ

Finca el Porvenir – tai 450 hektarų ploto agromiškininkystės ūkis Acatenango regione. Jie turi atsodino daugiau kaip 150 000 kavamedžių ir, išskyrus kavą, čia auga ekologiškos kavamedžių veislės kakavos ir kardamono.

Įkūrėjai, vadovaujami dono Cesaro, aktyviai atkuria mišką ir sodina vis daugiau kasmet sodina vis daugiau medžių. Dėl tokio požiūrio dirvožemis nėra nualintas, o kavamedžiai gauna papildomų mineralinių medžiagų. Kavamedžiai auga 1450 m aukštyje, oro 10-20 laipsnių temperatūroje ir apie 1000 mm kritulių – tokios sąlygos užtikrina ilgalaikį kavos uogų nokimą.

PLAUTOS KAVOS PERDIRBIMAS

Tai vienas iš įprastų kavos procesų, tačiau griežtai laikantis higienos normų derliaus nuėmimo metu. Šviežiai nuskinta kava ruošiama nuo 14 iki 9 val. Plovimo procesas vyksta kitą rytą. Kava perkeliama į šlapią malūną, kur ji išvaloma nuo plūduriuojančių medžiagų. Minkštimas nuo pupelių atskiriama depulptoriumi.

Tada pupelės džiovinamos, kad būtų 12 % drėgnumo. Iš kiekvienos džiovintos kavos partijos imamas mėginys siunčiamas į kokybės kontrolės skyrių, kad būtų patikrintas kavos skonio profilis ir kokybė. Pupelės maišuose laikomos vieną arba du mėnesius. Prieš išsiunčiant eksportui, jos yra valomos lukštenimo mašina.

“Man kava yra gyvenimo būdas, kurį paveldėjau iš savo tėvo. Visas mano sąmoningas gyvenimas yra susijęs su kava – nuo tos akimirkos, kai praleisdavau mokyklos atostogas su seneliu kalnuose. Apie mūsų šeimos ūkyje auginome kavą skirtingos kokybės kavą pagal kavos pirkėjų reikalavimus. Nuo metų stengėmės tobulinti savo gamybos metodus ir būdus išgauti aukščiausios kokybės pupeles”, – sako Don Cesar.

Skanių kavos pupelių galite nusipirkti – Cofmos

View Post

KODĖL, KAI PAS MUS DIENA, AMERIKOJE NAKTIS?

KODĖL, KAI PAS MUS DIENA, AMERIKOJE NAKTIS?

Tikslumo dėlei šį klausimą iškelsime plačiau: kodėl, kai keliamės sausio 1 dieną šeštą valandą ryto, tai Niujorke išmuša tiktai 12 valandą nakties, žmonės susidaužia taurėmis ir sveikina vienas kitą su Naujaisiais metais? Pas mus jau naujų metų pradžia, o ten tik jų išvakarės. Dar toliau į vakarus, San Francisko mieste, laikrodis tuo metu rodo gruodžio 31 dienos devintą valandą vakaro, ir žmonės baigia ruoštis Naujųjų metų vakarienei. Taip yra todėl, kad rutulio pavidalo Žemė sukasi apie savo ašį taip, jog per parą kiekvienas Žemės paviršiuje esantis taškas, pavyzdžiui, Varšuva arba Niujorkas, padaro apie Žemės ašį visą apskritimą.

Jeigu šio sukimosi, metu miestas yra apšviestas Saulės spindulių — tada ten diena, o jeigu jis yra šešėlyje — tai naktis. Kaip žinoma, dienos ir nakties ilgumas priklauso nuo metų laiko ir geografinės platumos.

Niujorkas yra Varšuvai priešingame pusrutulyje, bet atstumas tarp jų visada tas pats, nes, Žemei sukantis apie ašį, Varšuva nei pasiveja Niujorką, nei atsilieka nuo jo.

Vadinasi, Varšuvos gyventojai, kaip ir niujorkiečiai, tartum sukasi karuselėje, nuosekliai išvažiuodami iš tamsos rytą, vidurdienį būdami tiesiai priešais Saulę ir įvažiuodami į tamsą temstant.

Varšuva ir Niujorkas niekada negali vienu metu atsidurti tiesiai priešais Saulę, tai yra ten tuo pačiu metu negali būti vidurdienis.

View Post

KAS YRA POLIARINĖ PAŠVAISTĖ?

KAS YRA POLIARINĖ PAŠVAISTĖ?

Šį gamtos reiškinį dažniausiai galima stebėti ilgomis poliarinėmis naktimis, kurios, žiūrint, koks atstumas nuo ašigalio, tęsiasi be pertraukos nuo kelių dienų beveik iki šešių mėnesių.

Ir kaip tik čia, amžinų ledynų ir sniegynų rajonuose, atsiranda dangaus pašvaistė, nuausta iš gelsvai žalsvų arba įvairiaspalvių labai judrių šviesos spindulių. Tai dažniausiai vyksta tam tikru atstumu nuo magnetinių Žemės polių. Išaiškinta, kad poliarinės pašvaistės įtampa glaudžiai susijusi su dėmių skaičiaus padidėjimu Saulėje.

Taigi matome, kad poliarinė pašvaistė yra sudėtingų ryšių tarp žemės ir Saulės grandis.

Dabar jau žinome, kad šis reiškinys vyksta 80 – 1000 kilometrų aukštyje virš Žemės paviršiaus, rečiausiuose atmosferos sluoksniuose — jonosferoje.

Kas gi, būtent, sukelia poliarinę pašvaistę? Šiuo metu vyrauja nuomonė, kad ją sukelia išretėjusių dujų švytėjimas jonosferoje, veikiant Saulės siunčiamiems įelektrintų dalelių srautams. Poliarinės pašvaistės šviesa savo pobūdžiu šiek tiek, panaši į reklamos šviesą mums gerai žinomuose neoniniuose vamzdeliuose. Šiuose vamzdeliuose taip pat šviečia išretintos dujos, per kurias paleista elektros srovė. Saulė spinduliuoja elektringas daleles, kurias arti Žemės traukia magnetiniai poliai. Todėl jonosfera stipriausiai bombarduojama poliariniuose rajonuose ir ten dažniausiai pasirodo šiaurės pašvaistė.

View Post

KAS YRA GEIZERIAI?

KAS YRA GEIZERIAI?

Geizeriai — tai reta rūšis karštų iš kurių pastoviais laiko tarpais trykšta karšto vandens ir garų fontanai; šie fontanai kartais iškyla kelias dešimtis metrų. Geizeriai sutinkami tik veikiančių arba nelabai seniai užgesusių ugnikalnių rajonuose, vadinasi, ten, kur žemės gilumoje tebėra karštos magmos židiniai. Bet ne visur, kur veikia arba kada nors veikė ugnikalniai, yra geizerių. Jų galima rasti tiktai Islandijoje, šiaurinėje Naujosios Zelandijos saloje, nacionaliniame Jeloustono parke Kalifornijoje ir Vajomingo valstijoje (JAV), Kamčiatkoje ir Japonijoje. Didžiausias iš mums žinomų geizerių buvo Naujojoje Zelandijoje; į o kanalo viršutinės dalies skersmuo siekė daugiau kaip 20 metrų, o išmetamo vandens stulpas ištikšdavo iki 170 metrų. Šis geizeris drauge su daugeliu kitų buvo sugriautas 1886 metų birželio mėnesį, smarkiai išsiveržus Taravero ugnikalniui.

Geizeris — tai akmeninis, tuščiaviduris kūgis, pilnas tyro kaip kristalas vandens, kurio temperatūra paviršiuje siekia 80-90°. Kaipgi jis veikia? Kartkartėmis girdėti požeminis ūžimas; vanduo kūgio įdubime pradeda kilti kaip išgaubtas skliautas; paviršiuje pasirodo paskiri garų burbulai, jie triukšmingai sprogsta. Paskiau vanduo pradeda virti ir trykšta kelis metrus į viršų. Paskiau jis nurimsta, ir po tam tikro laiko — nuo kelių minučių ligi kelių valandų viskas pasikartoja nuo pat pradžios.

Retais atvejais sprogimas geizeriuose įvyksta žymiai staigiau. Pavyzdžiui, tokių geizerių yra Jeloustono vietovėje (JAV). Gilumoje, po geizerio kūgiu, pasigirsta baisus dundesys. Vanduo įdubime pradeda suktis, kunkuliuoti ir kyla į viršų. Iš vidaus išsiveržia garų stulpas, po to 30–40 metrų stulpu ištrykšta vanduo, jis virsta smulkiausiais purslais ir vėl krinta. Paskiau pakyla kitas, dar aukštesnis vandens stulpas ir išsisklaido į visas puses tarp milžiniškų garų debesų. Pasigirsta dar galingesnis dundesys, ir vėl vandens bei garų stulpas, pagriebdamas net akmenis, išsiveržia iš žemės. Pagaliau geizeris kuriam laikui aprimsta, o po to vėl viskas kartojasi.

Kuo galima paaiškinti tokį keistą karštųjų šaltinių elgesį?

Iš fizikos mums žinomas skysčių perkaitimo reiškinys. Jis vyksta tais atvejais, kai, ilgai verdant, visas oras pašalinamas iš skysčių, pavyzdžiui, iš vandens. Tada vanduo laikinai nustoja viręs, o jo temperatūra pakyla kiek aukščiau už virimo temperatūrą. Toliau kaitinant, garai išsiveržia staiga ir su jėga. Toks vanduo yra perkaitintas. Žemose vietose, tai yra ne perdaug aukštai virš jūros paviršiaus, vanduo verda, esant maždaug 100° temperatūrai. O jeigu vandenį spaudžia didesnis slėgis, tai jo virimo temperatūra yra tuo aukštesnė, kuo slėgimas didesnis. Vadinasi, slegiant dviem atmosferoms, vanduo verda, esant 121° temperatūrai, trim atmosferoms, esant — 134°, keturioms atmosferoms, esant — 140°, penkioms atmosferoms, esant — 152° ir t. t.

Tuose rajonuose, kur trykšta karšti šaltiniai, vanduo geizerių kanaluose ir supančiuose juos vulkaniniuose kloduose, veikiant magmos židinių šilumai, yra perkaitimo būklėje, o jo slėgimas priklauso nuo gylio (10 metrų vandens stulpas slėgimą padidina maždaug viena atmosfera).

Karšto vandens pripildytame geizerio kanale jau 10 metrų gylyje vandens temperatūra gali pasiekti + 120°, o 90 metrų + 180°. Tačiau, toliau šildomas aukščiau 180°, vanduo pradeda virti. Jam perkaitus, staiga į viršų besiveržiantieji garų burbulai pakelia su savimi dali vandens ir išmeta ji laukan. Tada vandens stulpas pasidaro mažesnis ir mažiau teslegia, o dėl to visas vanduo, kuris yra kanale, staiga virsta garais. Įvyksta aukščiau aprašytas sprogimas.

įvykus sprogimui, geizerio kanalą vėl užpildo karštas vanduo, ir viskas prasideda iš naujo.

View Post

KAS YRA ATMOSFERA?

KAS YRA ATMOSFERA?

Jūs, turbūt, kiek nustebsite, išgirdę, kad gyvenate milžiniško vandenyno dugne. Tiesa, jis daugeliu atžvilgių yra vandenynų priešybė.

Žmogus gali gyventi tiktai vandens paviršiuje. Jeigu jis pasinėręs išbus ilgiau kaip kelias minutes, tai užtrokš. Specialiu skafandru, į kurį pripumpuojama oro, galime pasinerti kelių dešimčių metrų gilumon. Povandeniniu laivu — kelis šimtus metrų. Plieniniu rutuliu — ligi keturių kilometrų. Mat, didėjant gyliui, didėja vandens sluoksnių slėgis.

Vandenyne kuo giliau, tuo tamsiau ir šalčiau. Kelių šimtų metrų gylyje viešpatauja visiška tamsa.

Tame vandenyne, kuriame mes gyvename — oro vandenyne — išskyrus slėgio didėjimą, viskas vyksta atvirkščiai. Čia geriausiai jaučiamės dugne. Kuo aukščiau pakylame, tuo sunkiau darosi mums kvėpuoti, nes oras ten retesnis.

Penkių kilometrų aukštyje turime naudotis deguonies balionu. Dar aukščiau net deguonis nepadės: mes tegalime pakilti ten kabina labai sandariomis sienelėmis, kurioje dirbtinai palaikome vienos atmosferos slėgį, tai yra tokį, kuris atitinka oro slėgi jūros lygyje.

Oro vandenynas, kurio dugne mes gyvename, tai yra atmosfera, siekia 1100 kilometrų aukščio.

Žemutinis atmosferos sluoksnis, siekiantis nuo 8 ligi 18 kilometrų aukščio, vadinamas troposfera. Čia sutelkta trys ketvirtądaliai visos atmosferos masės. Čia daugiausia vyksta visi mums žinomi reiškiniai: vėjai, audros, susidaro debesys ir rūkai, lyja lietus; pagaliau čia dangus atrodo šviesus, kartais žydras, kartais pilkas.

Dėl oro tankumo žemutiniuose atmosferos sluoksniuose labai palankios sąlygos gyvybei vystytis žemėje. Šis palyginti plonas oro sluoksnis izoliuoja mus nuo žudančios tarpplanetinės tuštumos su jos baisiu šalčiu. Čia vyksta visi reiškiniai, nuo kurių priklauso derlingumas, gyvybės įvairumas ir galinga jos jėga Žemėje.

Labai svarbią reikšmę turi cheminė atmosferos sudėtis. 78 procentus atmosferos oro sudaro azotas, 21 procentą — deguonis. Vieną procentą sudaro kai kurios kitos dujos, pavyzdžiui, argonas (0,9 procento), anglies dvideginis (0,03 procento). Tokios yra cheminių oro elementų proporcijos, susidarančios atmosferoje prie Žemės paviršiaus. Daugiau kaip 20 kilometrų aukštyje deguonies procentas atmosferoje smarkiai mažėja, išnyksta argonas, užtat atsiranda helis.

Nuo oro masių judėjimo, ypatingai intensyvaus troposferoje, Žemėje ima suktis vanduo. Judančios oro masės varo vandens garus, susidarančius virš jūrų, ir jie pasipila I žemynus atmosferinių kritulių pavidalu.

Virš troposferos yra kitas oro vandenyno sluoksnis — stratosfera. Jos viršutinė riba siekia 80 kilometrų. Nors čia oras yra labai retas, jis taip pat turi svarbią reikšmę gyvybei Žemėje, būtent — nepraleidžia tam tikros rūšies Saulės spindulių, žudančių gyvus organizmus. 35-40 kilometrų aukštyje oras turi palyginti daug ozono (tam tikra deguonies atmaina), kuris filtruoja Saulės šviesą, sulaikydamas bei sugerdamas aukščiau minėtus žudančius spindulius.

Daugiau kaip 80 kilometrų aukštyje yra dar retesnis oro sluoksnis. Jį vadiname jonosfera. Jis turi didelę reikšmę, pirmiausia radijo transliacijoms. Atsimušusios nuo jonosferos, radijo bangos pasklinda dideliais atstumais.

View Post

Augalų gydomosios savybės būdavo pervertinamos

Karlui Marksui priklauso žodžiai „žmogus gyvas gamta. Tai reiškia, kad gamta yra kūnas, su kuriuo žmogus kuri nuolat bendrauti, kad nenumirtų”. Mes vis daugiau ir geriau pažįstame gamtą, tą nuostabų, paslaptingą mūsų gerą pagalbininką — vaistinių augalų pasaulį. Visapusiškai patikrinama daugiametė liaudies medicinos patirtis. Ir tai yra teisinga, nes kartais augalų gydomosios savybės būdavo pervertinamos. Tačiau jau šiandien, kaip sako rašytojas V. Solouchinas, mes tvirtai įsitikinę galime tvirtinti, kad maža gėlelė — tai gamtos stebuklas, ji „moka tai, ko nemoka niekas žemėje”.

Vaistinius augalus žmonės žinojo jau gilioje senovėje. Vartodamas maistui įvairius vaisius, šaknis ir žoles, žmogus pradėjo pastebėti, kad kai kurie iš jų sukelia palengvėjimą. Gyvenimo patirtis tada buvo vienintelė pasaulio pažinimo forma. Tai, kas naudinga, buvo atrenkama ir įsimenama. Tikriausiai,— rašė Čarlzas Darvinas, visas mitybines, jaudinamąsias ir gydomąsias neišvaizdingiausių kiekvienos šalies augalų savybes pirmieji atrado laukiniai žmonės, kuriuos tam paskatino būtinas reikalas; jos nesuskaičiuojamą gausybę kartų buvo panašiai bandomos, o praktiškai įgytos žinios perduodamos žodžiais vienas kitam ir palikuonims. Pavyzdžiui, argi nenuostabu, kad trijų skirtingų pasaulio dalių čiabuviai sugebėjo išskirti iš daugybės kitų vietinių augalų, kad arbatos, matė (paragvajiškoji arbata) lapai ir kavos vaisiai turi savyje mitybinės ir jaudinančios medžiagos, kuri, ją chemiškai ištyrus, pasirodė esanti identiška visų trijų augalų.

Patirtis ir stebėjimai leido žmonėms atskleisti savybes daugelio augalų, kurie palaipsniui pateko j liaudies medicinos arsenalą. Pavyzdžiui, susierzinus gyvuliams arba esant kokioms nors kitoms neįprastoms jų reakcijoms, žmonės aptiko augalus, kurie sukelia šias reakcijas, ir vėliau juos vartojo gydymui. Šiandien žinome, kad gerti kavą prieš miegą nepatartina: gėrimas sujaudina. O štai tokias kavos savybes, pagal arabų legendą, atrado piemuo, kuris pastebėjo, kad suėdusios kavamedžio lapų, ožkos susierzina, nemiega naktį. Vėlgi gyvulių stebėjimai leido surasti senovėje laikytą „stebuklingąja žole” šlamagraižę, leuzėją, arba maralo šaknį, nes buvo pastebėta, kad maralai (sibiriniai elniai), ėsdami šio augalo šakniastiebius, pasidaro stiprūs. Maralo šaknies cheminė sudėtis dar nevisiškai ištirta, bet terapinis jos efektas akivaizdus.

Nedaug yra patikimų duomenų,apie vaistinius augalus, kurie buvo vartojami gilioje senovėje įvairiose pasaulio šalyse. Tačiau etnografijos ir archeologijos duomenys ir pirmiausia raštijos paminklai padėjo mums rasti medžiagos apie gydymo raidą tais laikais.

Apie vaistinius augalus praeityje trumpa, bet gana išsami informacija pateikta knygoje „Vaistiniai augalai (augalai gydytojai)” (1976), kurią parašė vienas iš tarybinės farmakologijos ir farmakognozijos kūrėjų, didelis šios srities specialistas A. Hamermanas su bendraautoriais.

View Post

Vegetatyviškai besidauginančios frezijos serga virusinėmis ir grybinėmis ligomis

Vegetatyviškai besidauginančios frezijų veislės dažnai serga virusinėmis ir grybinėmis ligomis (fuzarioze, pilkuoju pelėsiu), tačiau, vartojant šiuo metu turimus sisteminius (vidinius) fungicidus (benlatą, fundasolą), grybinės ligos ne taip plinta ir augintojams padaro mažiau žalos.

Šiuo metu ūkiai nelabai suinteresuoti auginti frezijas, nes žiedų ir gumbasvogūnių kainos labai menkos.

Kad ši daugeliu atžvilgiu perspektyvi kultūra plačiau būtų auginama mūsų respublikoje, reikia pavesti vienam respublikos gėlininkystės ūkiui auginti sveikus, perspektyvių veislių gumbasvogūnius. Šiame ūkyje, darant veislių atranką, turėtų būti dauginama elitinė sodinamoji medžiaga ir ja aprūpinami kiti respublikos ūkiai. Čia turėtų būti atliekami moksliniai tyrimai, detaliau sprendžiami žydėjimo laiko programavimo, žiedų ir gumbasvogūnių derliaus didinimo klausimai. Matyt, čia būtų galima pradėti darbus meristeminės kultūros srityje — auginti virusais ir kitais patogeniniais mikroorganizmais neužsikrėtusius frezijų klonus.

Reikia organizuoti įvairias gėlininkų-agronomų kvalifikacijos kėlimo priemones bei skatinimo būdus už gerus rezultatus.

Frezijų augintojams reikia didesnio pasiruošimo dar ir todėl, kad tai labai jautrūs išorės sąlygoms augalai ir, nežinant optimalių auginimo sąlygų, žiedų derliaus galima visiškai negauti. Dėl šių subjektyvių priežasčių neigiamai būtų vertinamas šios kultūros rentabilumas ir susidomėjimas ja mažėtų.

Periodiškai reikia atnaujinti frezijų veisles, importuojant gumbasvogūnius iš užsienio.

Auginančius frezijas ūkius reikia aprūpinti efektyviausiais cheminiais preparatais kovai su grybinėmis ligomis.

Būtina nustatyti naujus žiedų standartus ir kainas pagal auginimo laikotarpius. Taip pat būtina pakeisti gumbasvogūnių kainas.

Remiantis įvairių frezijų veislių dekoratyvinių savybių ir žiedų produktyvumo analize, siūloma tokie žiedų standartai ir kainos įvairiems atgijimo laikotarpiams

Gamybininkai turi būti suinteresuoti auginti frezijas įvairiu metų laiku, ypač tada, kai gėlių trūksta. Mums žiedų labiausiai trūksta spalio—balandžio mėn., tačiau rudeni ir pirmaisiais žiemos mėnesiais frezijų žiedų suskinama dvigubai mažiau, negu pavasari, todėl ir žiedų kainas siūloma atitinkamai diferencijuoti.

Be to, to paties augalo žiedai dekoratyvumo atžvilgiu nelygiaverčiai. Šoniniai žiedynai dažnai būna menkesni. Tai susiję su augalo biologinėmis savybėmis. Gamybininkai turi auginti labai dekoratyvias veisles. Tačiau labai dažnai dekoratyviosios veislės yra nelabai produktyvios. Produktyviosios frezijų veislės paprastai esti smulkesniais žiedais, trumpesniais žiedynkočiais (Princess Marijke, Rosemunde, Orange Sun, Pimpernel). Tokių tetraploidinių veislių, kaip Apollo, Royal Gold, Tubergen Rosa, žiedai stambūs, žiedynkočiai ilgi, tačiau išauga nedaug. Prie neproduktyvių, tačiau labai dekoratyvių priskirtinos visos pilnavidurės veislės.

View Post

Frezijų žydėjimą galima programuoti mums reikiamu laiku

Frezijų žydėjimą galima programuoti mums reikiamu laiku. Ištisus metus šie augalai žydi Olandijoje ir Japonijoje. Mūsų respublikoje labiausiai žiedų trūksta spalio—balandžio ir birželio mėn., o frezijos gali paįvairinti skurdoką gėlių sortimentą šiuo metu.

Tai perspektyvi šiltnaminė gėlė, užimanti šiltnamių plotą neilgai ir išauginanti daug žiedų. Tinkamai auginamų frezijų vegetacija trunka apie 6 mėnesius, kai kasami gumbasvogūniai, ir 4 mėnesius, kai pašalinami tik ką peržydėję. Šiuo metu jau žinoma nemaža būdų, kaip ši periodą dar labiau sutrumpinti. Be to, frezijos sodinamos tankiai — apie 100 vnt/m2.

O kiek žiedų galima suskinti iš kvadratinio metro ploto? Įvairūs autoriai pateikia labai nevienodus duomenis. Olandijoje suskinama 100 žiedų

veislių), sodinant 80-140 gumbasvogūnių į 1 m2.

Wirnigas nurodo, kad, į 1 m2 pasodinus 200 gumbasvogūnių, galima suskinti 140 pirmos rūšies žiedų, pagal Meisneri — 300-400 žiedų, o pagal Ruprechtą — 200-300 žiedų. Šie duomenys smarkiai skiriasi, nes žiedų derlius labai priklauso nuo veislės ir auginimo meto. Augindami žiemą, mes suskindavome žiedų 2-3 kartus daugiau, negu rudenį. tai reikia atsižvelgti, planuojant žiedų derlių. Pavyzdžiui, rudens auginimo periodu galima planuoti 80-100 žiedų, o žiemos —200 žiedų iš kvadratinio metro. Bet kuriuo metu apie 50% žiedų galima realizuoti ekstra arba pirmos rūšies.

Kukulčanka nurodo, kad, auginant frezijas vieną periodą, pajamos už žiedus sudaro 50-60% metinių gvazdikų ir 40-50% metinių rožių pajamų. Tačiau per metus tame pačiame plote galima išauginti du frezijų derlius. Todėl Lenkijos Liaudies Respublikoje frezijos yra tokios pat rentabilios, kaip rožės ir gvazdikai.

Taigi, auginant frezijas, visus metus labai intensyviai galima išnaudoti šiltnamius. Vasarą frezijos auginamos dėželėse. Augalams nužydėjus, dėželes galima statyti po stelažais arba išnešti j kitas patalpas, o sausio mėn. ši plotą užsodinti nauja frezijo partija. Birželio mėn. nukasus frezijų gumbasvogūnius, šiltnamiuose galima sodinti chrizantemas, o joms nužydėjus, vėl frezijas. Po frezijų tinka sodinti gloksinijas. Jas sėkmingai galima auginti ir daržininkystės ūkiuose, sodinant rudenį daržovėmis neužimtuose šiltnamiuose.

Olandijoje (pagal G. Buysą) darbo sąnaudos 1000 m2 frezijų išauginti — 500-650 valandų. Daugiausia darbo valandų prireikia sodinimui, žiedų skynimui ir gumbasvogūnių iškasimui. Darbo sąnaudos sudaro apie 30% bendrų auginimo išlaidų.

Žymiai didesnių darbo sąnaudų reikia auginant frezijas iš sėklų. Pagal Halaną 100 m2 sėklinių frezijų prižiūrėti reikia 625 darbo valandų, iš jų: 200 valandų — augalams pikuoti, 200 dėželėms išnešioti į lauką ir rudenį atnešti į šiltnamį, 40-50 — augalams pririšti, 40 — žiedams skinti ir 70 gumbasvogūniams nukasti (K. Kukulčanka, 1974).

Šios kultūros auginimo trūkumai:

Negalima tiksliai numatyti frezijų žydėjimo laiko rudeni. Tuo pačiu metu pasodinti augalai vienais metais žydi lapkričio mėn., kitais gali žydėti tiktai sausio mėn. Tada esti nevienodas ir derlius. Žiedų augimą ir vystymąsi stabdo apsiniaukę orai.

View Post

Frezijas auginti iš sėklų ekonomiškai neapsimoka

Pilnavidurės frezijos — labai dekoratyvios gėlės. Jų žiedynai retesni, negu tuščiavidurių, ir žiedų juose mažiau, tačiau jie stambūs, gana gražios formos.

Pilnavidurių frezijų žieduose žiedlapiais virtę ir kuokeliai, ir vaislapėliai. Kai kada ant žiedlapių galima matyti šių organų rudimentus.

Frezijos ne visuomet būna vienodai pilnavidurės. Tai priklauso nuo temperatūros augimo metu. J. Baer ir Y. 0.Kho (1971) pateikė tokius duomenis. Auginant veislę Fantasy 10°C temperatūroje, 96% žiedų buvo visiškai pilnaviduriai, t. y. visi kuokeliai ir vaislapėliai būvo virtę žiedlapiais. Auginant tos pačios veislės augalus 20 °C temperatūroje, tik 1% žiedų buvo visiškai pilnaviduriai.

Taigi pilnavidures frezijas reikia auginti tiktai tuo metu, kai šiltnamiuose galima palaikyti žemą temperatūrą, t. y. nuo rudens iki pavasario. Aukštesnėje temperatūroje auginami pilnavidurių frezijų sėklojai.

Pilnavidurių frezijų veislių nedaug ir jų mažai auginama. Daugiausia jų auginama Olandijoje — užima, 2,50/0 bendro frezijų ploto.

Capri (1971). Labai vertinama derlinga veislė, nes išauga daug šoninių žiedynų. Žiedai žydrai violetiniai, tankiuose žiedynuose.

Corona (1965). Žiedai tamsiai geltoni. Žiedų derlius geras (1,8), žiedynkočiai tvirti.

Diana. Žiedai dideli, balti, panašūs į kamelijų žiedus. Žiedynkočiai ilgi ir tvirti. Geras žiedų derlius gaunamas, auginant žiemą.

Fantasy (1962). Žiedai šviesiai gelsvi, labai gražios formos. Žiedynkotis tvirtas.

Red Diamond (sin. Vadttro) vienintelė pilnavidurė raudonžiedė veislė. Gerai žydi pavasari.

Romany (1962). Žiedai alyvinės spalvos, stambūs — iki 6 cm skersmens. Veislė labai derlinga (2,2). Į 1 m2 sodinama apie 100 gumbasvogūnių.

Ucllida. Stambiažiedė žydrais žiedais veislė.

White Romany. Baltažiedė veislė, Romany veislės spontaninis mutantas.

Capri, Red Diamond, Uchida ir White Romany veisles išvedė M. C. van Staaverenas, likusias — J, A, M. Goemans. 1 rn2 sodinama apie 80 gumbasvogūnių, išskyrus Corona, Fantasy, Romany ir White Romany veisles, kurių galima sodinti iki 100 gumbasvogūnių.

Frezijas auginti iš sėklų ekonomiškai neapsimoka, nes sėklinių frezijų apyvartos ir derliaus nuėmimo periodai būna ilgesni, tuo pačiu ir darbo sąnaudos didesnės, jų dekoratyvinė vertė menkesnė, negu dauginant gumbasvogūniais. Beveik visos naujausios frezijų veislės sterilios, sėklų nemezga. Senosios frezijų veislės.

Vargu ar yra kita skinta gėlė, kurios populiarumas ir auginimo apimtis per pastaruosius 20 metų būtų didėjęs taip greitai, kaip frezijų. Šiltnaminių gėlių asortimento analizė rodo, kad daugelyje Vakarų Europos šalių nuo 1960 m. frezijos pasidarė viena iš plačiausiai auginamų skintų gėlių. Tarybų Sąjungoje taip pat kasmet vis daugiau šių gėlių auginama. Frezijos augintinos šiais sumetimais.

Ši gėlė yra mėgstama dėl švelnaus ir labai malonaus žiedų kvapo, gražios žiedų ir žiedyno formos, įvairių ir labai gyvų žiedų spalvų. Žiedai ilgai nevysta pamerkti, galima juos pervežti.

View Post

Kava žmogaus gyvenime užima tam tikrą vietą

Praėjusio šimtmečio pradžioje Maskvoje, ten, kur dabar stovi viešbutis „Maskva”, atsidarė garsi Pečkino kavinė. Penkiuosė kambariuose, kur buvo biliardinė, ant stalų gulėjo naujausi laikraščiai bei žurnalai ir kasdien čia rinkdavosi žinomi rašytojai, aktoriai, muzikantai, menininkai. Čia lankydavosi V. Belinskis, A. Gercenas, T. Granovskis, M. Bakuninas, M. Sčepkinas, P. Močalovas, A. Ostrovskis ir kiti žymūs rusų kultūros veikėjai. Apie šią kavinę A. Pisemskis rašė: „Pati protingiausia ir išmoningiausia vieta Maskvoje”, o poetas A. Fetas prisimindavo: „Kas žino, kiek tikros meilės mokslui ir menui išplatino Pečkino kavinė”. Ši kavinė aprašyta V. Vonliarskio knygoje „Magistras”, o A. Ostrovskiui ji tapo pjesės „Pelninga vieta” trečiojo veiksmo karčemos prototipu.

Vienoje „Izvestijų” laikraščio korespondencijoje iš Budapešto pasakojama apie knygą, kurios rašymo procese dalyvavo žymūs vengrų rašytojai, žurnalistai ir menininkai. Knyga buvo skirta kavinės „Hungarija” septyniasdešimtmečiui. Toje kavinėje žmonės, rašę šią knygą, kurį laiką dirbo, begaliniai ginčijosi, dalijosi vienas su kitu kūrybiniais sumanymais. Čia gimdavo naujų kūrybinių idėjų, paveikslų siužetų, buvo rašomi straipsniai ir knygos. Būtent ši kavinė, kurioje dabar prie stalų pritvirtintos nedidelės memorialinės lentelės su žinomų kultūros veikėjų, lankiusių šią kavinę, pavardėmis, kažkada gavo iš vieno provincijos laikraščio telegramą: „Redaktorių pašaukė kariuomenę, rytoj pat atsiųskite. tinkamą kandidatą”.

Žinomi menininkai, rašytojai, poetai ir muzikantai savo kūriniuose šiai kavinei atidavė pagarbos duoklę. Jai paskirtos dainos, dramos ir komedijos. Ši tema atsispindi XVIII a. prancūzų dailininko Van Lo paveiksluose.

Paryžiuje 1703 m. buvo išleista rinktinė kantatų, skirtų šiai kavinei. Poetas Gotfridas Krausė 1716 m. parašė tekstą pirmai vokiečių kantatai apie kavą. Poetas Pikandras — J. S. Bacho libretistas — 1727 m. parašo humoristinę novelę. Joje kalbama apie tai, kad dėl draudimų gerti kavą prasideda maras ir nerimas, tačiau draudimą panaikinus, jie iškart praeina.

Mėgstąs linksmą humorą, J. S. Bachas 1732 m. parašo 211-tą kantatą. Tačiau tai neįprasta kantata, o greičiausiai vienos dalies operetė. Jos siužetas paprastas. Griežtas tėvas bando atpratinti dukrą gerti kavą. Nei grasinimai, nei pasiūlymai sėkmės neatneša ir tik pažadas išleisti dukrą už vyro lyg paveikia užsispyrėlę. Tačiau vos tik tėvas išeina ieškoti jaunikio, duktė tuoj pat iškilmingai pareiškia: „Nė vienas jaunikis neįžengs šiuos namus, kol neduos žodžio ir neužrašys vedybų sutartyje, kad leis man virti kavą, kada tik panorėsiu!”

Jei norite daugiau sužinoti apie kavą, paskaitykite žinomą Eduardo de Filipo pjesę „Ach, jau tie vaiduokliai”, kurioje pagrindinis veikėjas smulkiai išdėsto žiūrovui visas kavos virimo plonybės.

Kaip matome, kava žmogaus gyvenime užima tam tikrą vietą. Ji susijusi su mūsų kasdienybe ir rūpesčiais. Suprantama, ši aplinkybė neliko jumoristų nepastebėta. Štai keletas trumpų linksmų vaizdelių, įvairiais laikotarpiais atspausdintų populiariuose žurnaluose. Vienaip ar kitaip juokai susiję su kava. Galbūt, tai nėra humoro šedevrai, bet jie suteikia galimybę pažiūrėti daiktus kitu aspektu, o tai jau naudinga.

Kaip jau žinome, yra įvairūs kavos virimo būdai. Koks geriausias? Manoma, kad kinai ir japonai idealiai gamina arbatą. O kas idealiausiai verda kavą?

kava be kofeino

Suteiksime žodį lenkų satyrikui Arnoldui Mostovičiui: „… mūsų kavinėse verdama islandiška, vienietiška, itališka ir braziliška kava. Tačiau visa tai reiškia, jog jūs geriate tą pačią kavą — varšuvietišką, nors tokio pavadinimo pas mus nėra.

Tiesa, kartą Maskvoje man pasiūlė paragauti varšuvietiškos kavos — su plakta grietinėle. Aš įsitikinęs, kad tai buvo vienietiška ‘kava, kuri nežinoma nei Varšuvoje, nei Vienoje. Prancūzijoje ši šalta kava vadinama „Lješo kava” — Belgijos miesto Lješo vardu, bet ten tokios kavos irgi nežino”.

View Post

Neįmanoma įsivaizduoti Artimųjų Rytų šalių be kavos

Indijos kavos plantacijoms yra apie trys amžiai, Pasakojama, kad 1670 m. musulmonų piligrimas Baba Budonas iš Jemeno atnešė septynias sėklas ir pasodino jas Indijos žemėje. Piligrimo garbei miestas pavadintas Bababudanu; jame kasmet organizuojamos spalvingos šventės.

Indijoje komercinė kavos gamyba išplėtota paskutiniuosius 150 metų. Anglai įvertino naujos kultūros pelningumą ir 1869 m. šalyje jau buvo 662 kavos plantacijos.

Indijai išsikovojus nepriklausomybių, šalyje atliktas didžiulis darbas organizuojant kavos gamybą. 1975 m. kavos plantacijos Indijoje užėmė 155 tūkst. ha jose dirbo 235 tūkst. žemės ūkio darbuotojų. Kavos eksportas nuo 19 tūkst. 1960-1961 finansiniais metais išaugo iki 55 tūkst. tonų 1974-1975 m. Prekybos išplėtimas su socialistinėmis šalimis buvo lemtingas veiksnys toliau plėtoti šią pramonės šaką. Indišką kavą importuoja Tarybų Sąjunga.

Vietnamo Respublikoje centrinės aukštumos Darlako provincija yra pagrindinis kavos gamintojas. 1980 m. derlius sudarė 12,5 tūkst. tonų. Kavos gamyba eksportui nuo 1975 iki 1980 m. išaugo 1,5 karto. Planuojama išplėsti kavos plantacijų plotus.

KAVOS VARTOJIMAS

Specialistų tvirtinimu kavos pasaulyje suvartojama, galima sakyti, vienodas kiekis, ir per metus išauga ne daugiau kaip 2-3%.

Neįmanoma įsivaizduoti Artimųjų Rytų šalių be kavos. Čia ji geriama visur — namuose, svečiuose, gatvėse, kavinėse, bet kuriuo dienos ar nakties metu. Kavą čia užsigeria nedideliu gurkšniu švaraus šalto vandens, kuris labiau išryškina pačios kavos aromatą ir savotiškumą.

Arabų šalyse vaišinimas kava — tai tradicija, pagarbos ir garbės ženklas. Iš kitos pusės, kada norima pabrėžti šeimininko dosnumą ir svetingumą, jam būtinai sakoma, kad jis kavą verda nuo ryto iki vakaro.

JAR kava — nacionalinis gėrimas. Gamta apdovanojo šią puikiausiomis sąlygomis geriausių rūšių kavai auginti, iš jų ir moka. Apie 12% dirbamos žemės užima kavos plantacijos. Per metus čia prirenkama iki 8-9 tūkst. tonų kavos pupelių. Kavos virimas Artimuosiuose Rytuose — savotiškos apeigos. Be tradicinės kavos, jemeniečiai iš išdžiovinto vaisiaus minkštimo verda gėrimą „kešyra”, o LDJR ruošia karčią kavą — „kachva mur”. Kavos vaisiai su luobele paskrudinami ant kepimo skardos ir malami mediniame inde, pridėjus imbiero, kartu su lukštais; malinys suberiamas kavinuką. Pagaminamas stiprus tamsus antpilas su imbiero prieskoniu. Europiečiams tokia kava Iabai neįprasta.

Nenuostabu, kad kava viešpatauja šalyje, kuri pasauliui padovanojo kavamedį — Etiopijoje. Be to, ten dar iš kavamedžio lapų gaminamas gėrimas, panašus arbatą.

Pagal kavos pupelių suvartojimą vienam gyventojui pirmauja Švedija, JAV, Suomija, Danija. Šios šalys kavos importuoja daugiausia, JAV kasmet suvartojama daugiau kaip 1 mln. tonų (20 mln. maišų). Statistikos duomenimis, šeštąjį dešimtmetį kiekvienas vyresnis kaip 10 metų amerikietis per dieną išgerdavo 2,4 puoduko kavos, o mėgėjai — iki 3,6. Tai sudaro 6,3 kg kavos per metus vienam žmogui. Iš Rytų pusrutulio JAV patenka 65% kavos: 30% tiekia Afrika, o likusį kiekį Azijos ir Okeanijos šalys.

View Post

Kava – Kas tai?

Mėgstate jūs kavą ar ne, bet supratimą apie tai, kaip šis gėrimas gaminamas, turbūt, turite.

Yra tūkstančiai variantų. Viename humoristiniame apsakyme tvirtinama, kad tam tikslui „vartojama visų rūšių tuo metu parduodama kava, imami įvairaus malimo kava”. Verdama stikliniuose, aliuminiuose arba nerūdijančio plieno induose (tam tinka laboratorinės stiklinės, ugniai atsparios menzūrėlės, koštuvai, taip pat susisiekiantys indai). Blogiausiu atveju naudojamasi standartine kavavirė. Ekstraktuojančio vandens temperatūrai pakelti energijos šaltinis gali būti: dujinės viryklės liepsna, elektros srovė, įkaitintas garas, vidaus degimo variklių išmetamosios dujos… Nėra ribų žmogiškosios fantazijos skrydžiui!

Paliksime nuošalyje gudriai protingus būdus ir apsiribosime įprastais, visiškai prieinamais kiekvienam. Kavai išvirti reikia visiškai nedaug: kavos, vandens, kavinuko arba kavavirės ir kelių minučių didingo paslaptingumo. Tirpiosios kavos mėgėjai apsieina ir be kavavirės.

Atrodo, viskas aišku. Bet ar tai taip paprasta?

Visos šeimininkės barščius gamina iš tų pačių produktų, pagal maždaug vienodą „technologija, tačiau kuomet sėdate prie stalo, tai vienu atveju prieš jus lėkštė nuostabių ukrainietiškų barščių, o kitu… Nepiktnaudžiausim, tiesiog atkreipsime dėmesį, jog apskritai kavą pagaminti lengva, bet tam, kad ji būtų skani, kvapi, t.y. tikra kava, reikia kai ką žinoti ir mokėti. Skonis, kvapas, spalva, stiprumas, prisotinimas priklauso nuo daugelio aplinkybių ir, visų , pirmiausia, žinoma, nuo meistriškumo to, kuris ją ruošė. Jūsų sugebėjimas ir išmonė apvainikuoja didelį ir nelengvą darbą tų, kas išaugino ir surinko derlių, atgabeno jį iš tolimų kraštų, rūšiavo ir kepino kavos pupeles. Daugelis kavą žiūri tik kaip puikų stimuliatorių, o juk kava, pirmiausia — skonis, aromatas, malonumas.

Jūsų valioje daugybė kavos ruošimo būdų. Tačiau kokie įvairūs jie būtų, visada siekiama, kaip geriausiu būdu išnaudoti skonines ir kvapiąsias medžiagas, esančias kavos pupelėse. Tai sėkmės formulė. Tobulesnė technika savaime nepagerina gėrimo, ji tik supaprastina ruošimo procesą, daro jį patogesnį.

Koks gi būdas geriausias? Šį klausimą reikia spręsti patiems. Dėl skonio nesiginčijama, todėl visiškai aišku, kad geriausias kavos ruošimo būdas tas, kuris atitinka būtent jūsų skonį. Visa kita, suprantama, ne taip gerai. Dabar aptarsime pagrindinius būdus ir ten, kur tai įmanoma, pabandysime objektyviai įvertinti jų privalumus arba trūkumus.

View Post

KOKIO DYDŽIO ŽEMĖS APSKRITIMAS?

KOKIO DIDUMO ŽEMĖS PAVIRŠIUS?

1640 tokių valstybių, kaip Lenkija, galėtų tilpti visame Žemės paviršiuje, nes jo plotas yra 510 milijonų kvadratinių kilometrų. Iš jų 149 milijonus užima žemynai, o 361 milijoną — vandenynai. Taigi 71 procentas Žemės rutulio paviršiaus yra apsemtas vandens, o tik 29 procentus sudaro žemynai. Jeigu keliautume aplink pasaulį lėktuvu išilgai pusiaujo, tai tik ketvirtadalį kelio skristume virš žemynų, o tris ketvirtadalius —virš vandenyno.

KOKIO DYDŽIO ŽEMĖS APSKRITIMAS?

Pirmiausia reikėtų patikslinti, kokį apskritimą turime galvoje. Jeigu, norėdami apskristi Žemę, mes išskrisime lėktuvu iš Varšuvos, laikydamiesi kurso tiesiai į rytus, tai sugrįšime atgal iš vakarų pusės, nuskridę apie 25 tūkstančius kilometrų. Jeigu mes skristume iš Kenijos ugnikalnio rajono Afrikoje, arba išilgai pusiaujo, tai nuskristume 40 075,7 kilometro. Užtat jeigu startuotume tiksliai Šiaurės arba Pietų ašigalio kryptimi, arba išilgai meridiano, tai mes, nukeliautume 40 008,5 kilometro. Kodėl?

Todėl, kad Žemė ne tobulas rutulys, o kiek suplota ašigaliuose, labiau išgaubta Vakarų Afrikos — Lagūnų salų (Ramiajame vandenyne) kryptimi ir suplota Galapagoso-Sumatros salų kryptimi. Suspaudimas ašigaliuose sudaro 1/298, dėl tos priežasties poliarinis Žemės spindulys lygus 6357 kilometrams, o pusiaujo suspaudimas — 1/30 000. Todėl ilgiausias pusiaujo spindulys yra 6378,3 kilometro, o trumpiausias — 6378,1 kilometro.

Pusiaujo ilgis yra beveik dešimti kartų mažesnis už atstumą tarp Žemės ir Mėnulio. Bet mes kiekvienas per savo gyvenimą nueiname nuotoli, daug kartų didesni už pusiaujo ilgį. Tai liečia net tuos žmones, kurie didelę gyvenimo dalį praleidžia prie rašomojo stalo arba prie staklių. Kiekvieną dieną mes maždaug penkias valandas praleidžiame bevaikščiodami — vaikštome po kambarį, po kiemą arba gatve. Apskaičiuota, kad per dieną padarome vidutiniškai 10 tūkstančių žingsnių, tai yra nueiname apie 7 kilometrus, o per metus — 2400 kilometrų. Vadinasi, per 15 metų nueiname beveik 40 tūkstančių kilometrų, tai yra kaip tik tokį atstumą, kuris lygus pusiaujo linijos ilgiui.

View Post

Kas yra kosminės dulkės?

Kas yra kosminės dulkės?

Tarpžvaigždinėje ir tarpplanetinėje erdvėje sutinkamos smulkios kietų. kūnų dalelytės, jas kasdienintame gyvenime vadiname dulkėmis. Norėdami atskirti jas nuo Žemės šių dalelyčių telkinius vadiname kosminėmis dulkėmis, nors jų fizinė sandara yra panaši. Tai nuo 0,000001 ligi 0,001 centimetro dydžio dalelytės, kurių cheminė sudėtis iki šiol aplamai nežinoma.

Dažnai šios dalelytės sudaro debesis, kurie pastebimi įvairiais būdais. Pavyzdžiui, mūsų planetų sistemoje kosminės dulkės buvo pastebėtos todėl, kad Saulės šviesa, išsisklaidydama jose, sukelia reiškinį, kuris nuo senų laikų žinomas kaip „Zodiako šviesa”. Zodiako šviesą mes matome labai šviesiomis naktimis tai silpnai švytinti juosta, nutįsusi danguje išilgai Zodiako (nuo to ir pavadinimas); ji palengva silpnėja, mums tolstant nuo Saulės (kuri tuo metu yra už horizonto). Zodiako šviesos intensyvumo matavimai ir jos spektro tyrimas rodo, kad ji atsiranda, Saulės šviesai išsisklaidant kosminių dulkių debesies dalelytėse, kurios supa Saulę ir siekia Marso orbitą (taigi, Žemė yra kosminių dulkių debesies viduje).

Kosminės dulkės tarpžvaigždinėje erdvėje pastebimos tokiu pat būdu.

Jeigu kuris nors dulkių debesis atsidurs netoli palyginti šviesios žvaigždės, tai tos žvaigždės šviesa išsisklaido debesyje. Tada šį dulkių debesį matome kaip šviesią dėmelę, vadinamą „nereguliariu ūku” (išsisklaidžiusiu ūku).

Zodiakas, Zodiako juosta — eilė žvaigždynų. esančia išilgai didelio dangaus sferos apskritimo, kuriuo vyksta matomasis metinis Saulės judėjimas.

Kartais kosminių dulkių debesis yra matomas todėl, kad jis užstoja už jo esančias žvaigždes. Tada jį atskiriame kaip palyginti tamsią dėmę žvaigždėtos dangaus erdvės fone.

Kosmines dulkes dar galima susekti trečiuoju būdu iš žvaigždžių spalvos keitimosi. Žvaigždės, esančios už kosminių dulkių debesies, aplamai yra žymiai raudonesnės. Eidama pro kosmines dulkes, beje, kaip ir pro Žemės dulkes, šviesa parausta. Šį reiškinį dažnai galime stebėti Žemėje. Ūkanotomis naktimis matome, kad toli nuo mūsų esantys žibintai skleidžia raudonesnę šviesą, negu arti esantieji, kurių šviesa iš tiesų nepasikeičia. Tačiau mes turime pridurti: spalva kinta tik nuo dulkių, susidedančių iš mažti dalelyčių. Ir kaip tik tokios dulkės dažniausiai būna tarpžvaigždinėse bei tarpplanetinėse erdvėse. O iš to fakto, kad šios dulkės parausvina už jų esančių žvaigždžių šviesą, mes darome išvadą, kad tos dalelytės labai mažos, apie 0,00001 cm.

Mes tiksliai nežinome, iš kur atsiranda kosminės dulkės. Greičiausiai iš tų dujų, kurias nuolat išmeta žvaigždės, ypač jaunosios. Esant žemai temperatūrai, dujos sušąla ir virsta kietu kūnu — kosminių dulkių dalelytėmis. Ir atvirkščiai, šių dulkių dalis, patekusi palyginti aukštą temperatūrą, pavyzdžiui, prie kokios nors karštos žvaigždės arba susidūrus dviem kosminių dulkių debesims, o tai mūsų Visatoje neretas reiškinys, vėl virsta dujomis.

View Post

Kaip šiomis dienomis daug lengviau įsigyjami batai

Nemaža dalis žmonių, kurie reguliariai perka naują avalynę, yra pratę naudotis įprastinėmis fizinėmis parduotuvėmis. Toks įprotis yra susiformavęs per daugybę metų, kuomet batai dar nebuvo siūlomi internetu. Tačiau būtina suprasti, kad mes šiomis dienomis gyvename dvidešimt pirmame amžiuje, kuriame aplink mus yra daugybė moderniųjų technologijų, palengvinančių mūsų gyvenimą ir kasdienybę. Todėl jei jūs norite daug efektyvesnio batų įsigijimo proceso, pats metas pasinaudoti internetu. Tai padės jums gerokai lengviau įsigyti tai, kas atitinka jūsų skonį ir dera prie jūsų pasirinkto kasdienio stiliaus.

Žinoma, renkantis batus visuomet yra būtina atsižvelgti į avalynės kokybę. Tai reiškia, kad tikrai neturėtumėte susitelkti tik į tuos batus, kurie pasižymi pačiomis žemiausiomis kainomis. Šiuo atveju kur kas svarbiau, kad jūsų įsigyti batai jums tarnautų ne vieną sezoną. Tuo tarpu, jei kalbėtume apie batų kainą, pirkdami avalynę internetu sutaupysite kur kas daugiau nei bet kuriuo kitu būdu. Todėl jums tikrai nevertėtų jaudintis dėl kainos. Taip pat nepamirškite įvertinti ir batų gamintojų. Jei pirksite puikiai žinomų gamintojų avalynę, taip pat galėsite tikėtis labai kokybiškų batų, kurie pasižymės dideliu patogumu ir ilgaamžiškumu.

Bet kuriuo atveju, kai kalbame apie avalynės įsigijimą internetu, turėtume nepamiršti, kad internetinėse parduotuvėse pirkėjams yra siūlomas daug didesnis prekių pasirinkimas. Todėl jei jums įprastai būdavo sudėtinga fizinėse parduotuvėse surasti tai, kas atitinka jūsų individualų skonį, galite būti tikri, kad interneto pagalba su tokiais sunkumais tikrai neteks susidurti.

Taip pat nepamirškite, kad naudodamiesi internetu jūs galite daug efektyviau palyginti skirtingas prekes, remiantis konkrečia skirtingus avalynės modelius atitinkančia informacija. Trumpiau tariant, nėra sudėtinga palyginti skirtingus duomenis ir priimti labai gerai apgalvotą ir įvertintą sprendimą. Galiausiai nepamirškite, kad jei norite visuomet atrodyti labai madingai, turėtumėte pro savo akis nepraleisti šiuolaikinės mados tendencijų ir kiekvieną sezoną stengtis suprasti, kas galėtų būti ne tik madingiausia, tačiau kartu ir puikiai suderinama su jūsų skoniu bei įprastiniu kasdieniu stiliumi.

View Post

Iš kokių elementų susideda visata?

AR NIEKAS VISATOJE NESTOVI VIETOJE?

Šių laikų astronomui ir fizikui aplamai nežinoma „sąvoka „stovėti vietoje”. Judėjimas ir rimtis santykinės sąvokos. Tai reiškia, kad jos turi prasmę tik tada, kai judėjimą ar rimtį imame ko nors atžvilgiu.

Kadaise žmonės buvo įsitikinę, kad Visatoje esąs „kažkas”, ką galima laikyti nejudančiu dalyku. Senovėje tas „kažkas” buvo Žemė, Koperniko laikais Saulė. Tačiau netrukus įžymusis Galilėjus įrodė, kad neturime jokio pagrindo manyti, jog Saulė arba kuris nors kitas kūnas Visatoje „stovi vietoje”.

Pagalvokime, kieno atžvilgiu tasai „kažkas” turi nejudėti arba stovėti vietoje. Jeigu kuris nors kūnas nejudės Saulės atžvilgiu, tai dar visai nereiškia, kad jis stovi vietoje, nes pati Saulė toli gražu nestovi vietoje. Lygiai taip pat nė viena žvaigždė nestovi vietoje.

Galima būtų dar paklausti: ar nežinome Visatoje (dviejų arba daugiau visiškai nejudančių kūnų? Ne, nežinome tokios kūnų poros arba grupės, nes, jeigu jų kūnai tam tikru momentu ir būtų vienas kito atžvilgiu rimties būvyje, tai jų savitarpio traukos jėga priverstų juos pajudėti.

IŠ KOKIŲ ELEMENTŲ SUSIDEDA VISATA?

Mes žinome, kad Visata susideda iš tų pačių elementų, iš kurių sudaryta Žemė ir kurie mums žinomi iš chemijos bei fizikos. Tačiau tai nereiškia, kad visur jų yra vienoda proporcija. Priešingai. Pavyzdžiui, Kosmose vandenilio dažnai sutinkama žymiai daugiau, negu Žemėje. Kaip tik taip būna visose arba beveik visose žvaigždėse ir, turbūt, tarpžvaigždinėje materijoje. Ten vandenilis sudaro apie 80 procentų medžiagos, tuo tarpu žemėje jo procentas mažesnis.

Tačiau galimas dalykas (nors ligi šiol stebėjimai to nepatvirtino), kad tam tikruose dangaus kūnuose gali būti ir kitų elementų arba tokių elementų atmainų kokių žemėje nežinome. Juk elementai nėra kažkas nekintama. įvairiomis sąlygomis susidaro įvairios elementų rūšys. Kadangi įvairiuose dangaus kūnuose yra įvairiausios sąlygos, neretai labai skirtingos nuo žemės sąlygų, vadinasi, ten gali taip pat atsirasti ir kitos elementų atmainos.

Kiekvienas elementas turi daug atmainų, vadinamų izotopais, kurie turi nevienodą atominį svorį, bet neišsiskiria fizinėmis ir cheminėmis savybėmis.

View Post

Kas valdo dangaus kūnų judėjimą?

KĄ VADINAME VISATA?

Žodis „Visata” (kitaip sakant, Kosmosas) paprastai reiškia visą pasaulį. Ši sąvoka atsirado gilioje senovėje ir apima viską, kas egzistuoja nepriklausomai nuo mūsų sąmonės.

Žemė, kurtoje gyvena žmogus, yra vienas iš begalinės daugybės dangaus kūnų, sudarančių beribę Visatą. Daugelyje kūnų yra visos sąlygos gyvybei atsirasti ir vystytis.

KAS VALDO DANGAUS KŪNŲ JUDĖJIMĄ?

Dangaus kūnų judėjimas iš esmės nesiskiria nuo kūnų judėjimo Žemėje; taigi mūsų atsakymas vienodai tinka dėsniams, kurie valdo ir dangaus, ir žemės kūnų judėjimą.

Aplamai judėjimas priklauso nuo jėgų, veikiančių kūną, jam judant, taip pat ir nuo to, kas moksle vadinama pradinėmis judėjimo sąlygomis. Tai paaiškinsime pavyzdžiu.

Metame akmenį tam tikru kampu žemę. Jeigu jo neveiktų jokios jėgos, jis skristų tiesia linija pastoviu greičiu. Svorio jėgos veikiamas, akmuo lekia kreiva linija (parabole) ir pagaliau nukrenta ant žemės. Linija išlinksta nuo svorio jėgos. Jeigu judėjimo metu akmenį veiktų ir kitos jėgos, tai linijos forma pasikeistų.

Mes žinome, kad akmenys, sviesti nevienoda jėga (skirtingais greičiais) ir skirtingais kampais, lekia skirtingai, nors juos visuomet veikia ta patį jėga: svorio jėga. Vadinasi. akmens trajektorija (lėkimo kelias) taip pat priklauso ir nuo pradinio greičio, ir nuo kampo, kuriuo metame akmenį. Aplamai šitai ir vadiname pradinėmis judėjimo sąlygomis.

Įsivaizduokime, kad ėmėme tirti dangaus kūnų judėjimą. Jeigu mums žinomas dėsnis, pagal kurį jėgos veikia kūną, ir žinomos pradinės sąlygos, tai iš šių duomenų mes galime apskaičiuoti, kokia linija judės dangaus kūnas, ir galėsime numatyti, kur ir kada jis bus matomas danguje. Pavyzdžiui, jeigu nežinome arba nelabai tiksliai žinome dėsnį, pagal kurį jėgos veikia kūną, bet žinome pradines sąlygas, tai, stebėdami kūno judėjimą, galime nustatyti, koks jėgų veikimo dėsnis jį valdo. Ir pagaliau, jeigu žinome dėsnį, pagal kurį jėgos veikia kūną, tai, stebėdami jo judėjimą, galime nustatyti pradines sąlygas. Mes lyg įspėjame šio kūno praeitį, kurios negalima betarpiškai stebėti.

Dangaus kūnų judėjimą valdo daugiausia trauka tarp visų gamtos kūnų. Ši dėsnį vadiname visuotinės traukos dėsniu. Pirmą kartą jį suformulavo Izaokas Niutonas prieš du šimtus penkiasdešimt metų.

Pavyzdžiui, mūsų Saulės sistemos planetos juda daugiausia veikiant Saulės traukos jėgai (Saulę taip pat traukia kiekviena planeta). Tai vyksta todėl, kad Saulės masė daugiau kaip tūkstantį kartų didesnė už sunkiausios planetos masę. Planetų savitarpio traukos jėgos, palyginti su Saulės traukos jėga, nepaprastai mažos, ir kaip tik todėl planetos sukasi aplink saulę elipsinėmis linijomis, labai artimomis apskritimui. Kiti kūnai kometos pagal tą patį visuotinės traukos dėsnį juda aplink Saulę kreivėmis, artimomis parabolei. Tai, kad kometos juda kitaip, negu planetos, priklauso, aišku, nuo skirtingų pradinių judėjimo sąlygų.

Mes žinome daug žvaigždžių, kurios juda aplink abiejų kūnų masės centrą taip pat pagal visuotinės traukos dėsnį. Visuotinės traukos dėsnis atlieka pagrindinį vaidmenį visuose stebimuose dangaus kūnų judėjimuose, nors gamtoje yra ir kitų jėgų, kurios atskirais atvejais įveikia traukos jėgas. Pavyzdžiui, mes tai pastebime iš lekiančių iš Saulės smulkių įelektrintų dalelių judėjimo. Arti Žemės šios dalelės juda gan sudėtingomis kreivėmis, nes jas veikia Žemės magnetinis laukas. Vadinasi, čia susiduriame su magnetinėmis jėgomis. Aišku, tai nereiškia, kad šiuo atveju neveikia traukos jėgos. Jos taip pat veikia, bet žymiai silpniau, negu magnetinės jėgos.

Masės centru vadiname tašką, kurio nuotoliai nuo abiejų kūnų yra atvirkščiai proporcingi jų masėms. Šis taškas yra tiesėje, kuri jungia abu kūnus.

View Post

Projektuojant kanalizaciją, reikia naudotis normatyviniais nurodymais

Mišriąją sistemą, kuriai įrengti reikia didelių vienkartinių laidų, racionalu statyti prie vandeningų atvirųjų vandenų, kad būtų galima ten išleisti kanalizacinį vandenį nevalytą arba išvalytą tik mechaniškai.

Atskirtoji sistema tuo atžvilgiu geresnė, nes pirmajame statybos etape galima statyti tik ūkinio vandens kanalizaciją labiausiai užterštiems ūkiniams ir gamybiniams vandenims kanalizuoti. Tokioje kanalizacijoje valymo įrenginiai būna pigesni, mažesni ir jų eksploatacija, lyginant su mišraus vandens kanalizacija, pigesne. Kanalizacijos sistema parenkama priklausomai nuo sanitariniu reikalavimų, techninių-ekonominių be to, atsižvelgiant į vietos sąlygas:

a) buitinio-ūkinio, gamybinio ir lietaus vandens kiekį, jų po ir užteršimo laipsnį;

b) galimybę surinkti ir kartu valyti buitinius-ūkinius ir gamybinius vandenis;

c) atvirojo vandens telkinio, kurį bus suleidžiamas kanalizacinis vanduo, savaiminio apsivalymo pajėgumą;

d) sanitarinius reikalavimus ir reikalingą kanalizacinio vandens išvalymo laipsnį;

e) vietos reljefą;

f) valymo įrenginių išdėstymą;

g) gatvių plotį ir jų grindinio rūšį ir t. t.

Miestuose bei gyvenvietėse, kur iškrinta daug kritulių ir nėra pakankamai didelių atvirųjų vandens telkinių, racionalu pasirinkti atskirtąją kanalizacijos sistemą.

Kartais, kanalizuojant miestų ir gyvenviečių teritorijas, atskiruose miesto rajonuose racionalu pasirinkti skirtingas sistemas:. vieniems rajonams pritaikyti mišriąją sistemą, o kitiems — atskirtąją arba pusiau atskirtąją, kaip Vilniuje, Kaune ir kitur,.

Duomenys kanalizacijos įrenginiams projektuoti.

Kanalizacijos įrenginiams projektuoti reikia turėti šią medžiagą ir duomenis:

a) kanalizuotinos teritorijos išplanavimo schemą.— 1: 10 000— 1 :5000 mastelio miestams bei gyvenvietėms ir 1 : 2000 – 1 :500 pramonės įmonėms su horizontalėmis kas 0,5-1,0 m;

b) duomenis apie kanalizuotino vandens kiekį;

c) duomenis apie atviruosius vandens telkinius kanalizuojamo, objekto rajone;

d) viršutinio grunto sluoksnių geologinius ir hidrogeologinius duomenis;

e) meteorologinius, hidrologinius ir kt. duomenis.

Projektuojant kanalizaciją, reikia naudotis normatyviniais nurodymais, sanitarinėmis normomis ir techninėmis sąlygomis lauko kanalizacijai projektuoti gyvenvietėse bei miestuose ir visomis kitomis įvairiomis normomis, nurodymais bei instrukcijomis gyvenviečių ir miestų kanalizacijai projektuoti ir kt.

Projektuojant kanalizacijos tinklą, atliekami šie darbai:

a) kanalizuojamojo objekto teritorija padalijama į atskirus baseinus, kuriuos aptarnauja tam tikri kanalo tinklo kolektoriai;

b) nustatoma tinklo trasa;

c) sudaroma bendra kanalizacijos tinklo schema;

d) nustatomas pradinis kanalų įgilinimas;

e) nustatomi skaičiuotini vandens kiekiai atskiriems kanalizacijos tinklo tarpams;

f) atliekamas hidraulinis tinklo kanalų skaičiavimas;

g) sudaromi išilginiai kanalų profiliai.

View Post

Teodolitų limbai ir atskaičiavimas

Kompensatoriai dažniausiai yra optiniai mechaniniai. Veikiami sunkio jėgos, jie kompensuoja nedidelių teodolito nuokrypių nuo vertikaliosios padėties įtaką atskaitai vertikaliajame limbe. Kompensuojamoji dalis yra laisvai ant švytuoklės kabanti stoginė prizmė. Per šią prizmę ir lęšius bei limbo padalų brūkšniai projektuojami į skalę su atskaičiavimo indeksu. Optinė prizmės savybė yra ta, kad ji, keisdama padėtį, patraukia vaizdą į priešingą pusę dvigubai toliau, negu pati pasistumia. Veikiama sunkio jėgos, ji užima vertikalią padėtį ir tokiu būdu kompensuojamas posvyris. Limbo brūkšnių projekcijos pasistumia atskaičiavimo indekso ir skalės atžvilgiu. Veikiant kompensatoriui, žiūroną pakartotinai nutaikius į tą patį tašką, atskaita vertikaliajame limbe nepasikeis. Kompensatoriaus veikimo diapazonas — kompensavimo tikslumas.

Gulsčiukas arba kompensatorius teodolite turi būti suderinti taip, kad, veikiant kompensatoriui arba esant gulsčiuko burbu-lėliui ampulės viduryje, atskaita vertikaliajame limbe, kai žiūrono vizavimo ašis horizontali, būtų artima nuliui (teoriškai lygi nuliui). Ši atskaita vadinama vertikaliojo skritulio nulio vieta. Nulio vieta reguliuojama gulsčiuko arba kompensatoriaus reguliavimo sraigteliu.

Teodolitų limbai ir atskaičiavimas

Šiuolaikinių teodolitų limbai gaminami iš optinio stiklo. Jų skersmuo 70-90 mm. Pakraštyje įpresuojama sidabro lydinio plokštelė, kurioje specialia dalijimo mašina tikslumu įbrėžiami laipsnių (kartais gonų) padalų labai ploni brūkšneliai. Vieną limbo padalą atitinkantis centrinis kampas yra limbo padalos vertė. Limbų padalos sunumeruotos 0-360°. Vertikalieji teodolitų limbai dabar žymimi sektoriais. Limbai apsaugoti metaliniais gaubtais.

Limbuose atskaičiuojama mikroskopu, įtaisytu prie pagrindinio žiūrono. Į mikroskopo matymo lauką projektuojamos limbo padalos ir atskaičiavimo brūkšnys — indeksas arba skalė. Pagal tai mikroskopai skirstomi į brūkšninius ir skalinius.

Techninio teodolito mikroskopo vaizdo plokštumoje per jo okuliarą matomi atskaičiavimo brūkšnys arba skalė ir limbo padalų brūkšneliai. Tokios konstrukcijos teodolitai vadinami optiniais.

Brūkšninis mikroskopas įtaisytas mažo tikslumo seno tipo teodolituose. Limbuose atskaičiuojama pagal brūkšnį — indeksą. Dešimtosios limbo padalos dalys atskaičiuojamos iš akies.

Skaliniu mikroskopu sveikos limbo padalos atskaičiuojamos pagal skalės nulinį brūkšnį, kuris yra atskaičiavimo indeksas, o padalos dalys atskaičiuojamos skalėje ir išreiškiamos minutėmis jų dešimtosiomis dalimis. Tokio skalinio mikroskopo atskaičiavimo tikslumas.

Skalės padalų vaizdo ilgis mikroskopo matymo lauke turi tikti limbo padalos ilgį. Nesutapimas vadinamas mikroskopo. Ar yra renas, galima matyti sutapdinus skalės pradinį su vienu limbo laipsnių brūkšniu. Galinio skalės brūkšnio nesutapimas su kitu laipsnių padalos brūkšniu rodys reną.

Skaliniu ir brūkšniniu mikroskopais atskaičiuojama tik vienoje pusėje. Labai tiksliuose teodolituose atskaičiuojama abiejose limbo pusėse (optinis mikrometras).

Senų konstrukcijų teodolitų limbuose atskaičiuojama vernierais (nonijais). Tokie teodolitai vadinami vernieriniais. Jie dabar negaminami.

Elektroninių teodolitų limbų padalos koduotos, o atskaitos matomos indikatoriuose skaitmenimis.

View Post

Valstybinis geodezinis tinklas ir jo sudarymo metodai

Valstybinis geodezinis tinklas ir jo sudarymo metodai

Geodeziniai tinklai skirstomi į horizontaliuosius ir aukščių. Fiksuotų Žemės paviršiuje taškų tinklas su žinomomis jų koordinatėmis ir altitudėmis vadinamas geodeziniu pagrindu. Tokie taškai vadinami geodeziniais.

Geodeziniai tinklai skirstomi dar į valstybinius, vietinius ir nuotraukos.

Valstybinis geodezinis tinklas yra svarbiausias visų mastelių topografinių nuotraukų geodezinis pagrindas, naudojamas dar sprendžiant inžinerinius techninius uždavinius, nustatant Žemės dydį, formą, tiriant Žemės plutos judesius ir kt.

Horizontalieji geodeziniai tinklai sudaromi trianguliacijos, trilateracijos arba poligonometrijos metodais, o aukščių geodeziniai tinklai — niveliacijos metodu.

Trianguliacijos metodu tinklas sudaromas iš susietų tarp savęs trikampių, matuojant visus trikampių kampus f3i, vienos (arba kelių) kraštinės ilgį s ir azimutą A (orientavimo kampą). Toks tinklas vadinamas trianguliacijos tinklu. Trikampių viršūnės, vadinamos trianguliacijos punktais, įtvirtinamos vietovėje. Pagal matavimų duomenis skaičiuojami kitų kraštinių ilgiai ir azimutai (arba direkciniai kampai). Turint vieno punkto koordinates, randamos ir likusių punktų koordinatės. Toks yra matavimų ir skaičiavimų galutinis tikslas.

Jeigu matuojami ne trikampių kampai RL, o trikampių kraštinės si, tai toks tinklas vadinamas trilateracijos tinklu. Zinant vie¬nos (arba kelių) kraštinės direkcinį kampą, skaičiuojami kitų kraštinių direkciniai kampai. Šių duomenų pakanka trilateracijos tinklo punktų koordinatėms apskaičiuoti, kai žinomos vieno punkto koordinatės.

Kartais matuojami tinklo trikampių kampai ir linijos. Tokiu būdu gaunamas kombinuotas geodezinis tinklas arba linijinis kampinis tinklas.

Poligonometrijos metodu suprojektuotas geodezinis tinklas pavaizduotas. Matuojamos linijos si ir kampai Poligonometrijos tikslas — nustatyti punktų koordinates. Orientavus tinklą pasaulio šalių atžvilgiu, žinant vieno punkto koordinates ir išmatuotų linijų bei kampų reikšmes, galima skaičiuoti kitų poligonometrijos punktų koordinates.

Horizontaliojo geodezinio pagrindo sudarymo metodas pasirenkamas pagal vietovės sąlygas ir ekonominius motyvus. Tinklo punktų koordinatės skaičiuojamos pagal vieningą 1942 m. koordinačių sistemą.

Pirmos klasės valstybinis trianguliacijos tinklas dar vadinamas astronominiu geodeziniu. Jis naudojamas atliekant mokslinius tyrimus, susijusius su Žemės formos ir dydžio nustatymu, skaičiuojant visoje Valstybės teritorijoje geodezinių punktų koordinates pagal vieningą koordinačių sistemą. Jis taip pat naudojamas kaip geodezinis pagrindas sudarant žemesnių klasių trianguliacijos tinklus. Pirmos klasės valstybinis trianguliacijos tinklas projektuojamas susietais 800-1 000 km perimetro poligonais. Juos sudaro 200 ir daugiau kilometrų ilgio trianguliacijos grandinės, išdėstytos išilgai meridianų ir paralelių. Šios grandinės sudarytos iš trikampių (panašių I lygiakraščius) su ne trumpesnėmis kaip 20 km ilgio kraštinėmis. Grandinės galuose matuojamos bazinės kraštinės ir nustatomi du Laplaso punktai, kuriuose matuojama astronominė platuma, ilguma ir linijos tarp punktų azimutas.

Antros klasės valstybinis trianguliacijos tinklas taip pat vadinamas astronominiu geodeziniu tinklu. Projektuojamas pirmos klasės poligonų viduje. Bazinės kraštinės matuojamos kas 25 trikampiai. Laplaso punktai išdėstomi maždaug poligonų viduryje.

Trečios ir ketvirtos klasių valstybiniai trianguliacijos tinklai sutankina 1os ir 2os klasių trianguliacijos tinklą.

View Post

Pastaruoju metu rasta, kaip panaudoti geodezijos tikslams kvazarą

Sparčiai tobulėja lazerinė technika. Manoma, kad, palydovus stebint lazeriu, bus galima nustatyti antžeminių taškų koordinates 0,05 m tikslumu.

Pastaruoju metu rasta, kaip panaudoti geodezijos tikslams kvazarų stebėjimų poros radioteleskopų, sudarančių radiointerferometrą su keleto tūkstančių kilometrų ilgio baze, duomenis.

Kvazaro radijo spinduliavimas dėl radijo bangų sklidimo atstumų skirtumo patenka į radioteleskopų imtuvą ne vienu metu. Šį skirtumą galima išreikšti kaip kvazaro ekvatorinių koordinačių ir stebėjimo taškų topocentrinių ekvatorinių koordinačių funkciją. Žinant radijo bangų sklidimo atstumų skirtumą ir ekvatorines kvazaro koordinates, galima nustatyti radiointerferometro bazės ilgį ir jos orientavimo kryptį žvaigždžių koordinačių sistemoje. Jeigu žinomos galinių radiointerferometro bazės taškų geocentrinės koordinatės, tai galima spręsti atvirkščią uždavinį, t. y. nustatyti natūralių ir dirbtinių radijo šaltinių ekvatorines koordinates.

Tobulinant kosminę raketinę techniką, optinės lokacijos ir laiko matavimo priemones, galima siųsti į Mėnulį lazerinius reflektorius, preciziškai išmatuoti topocentrinius atstumus ir reflektorių kulminavimo momentus antžeminiuose taškuose. Remiantis šiais matavimais, galima nustatyti paros paralelių spindulius ir taškų ilgumų skirtumus 0,1-0,2 m tikslumu. Išdėsčius taškus vidutinėse platumose, vieną nuo kito pagal ilgumą maždaug per 90°, pagal paros paralelės spindulio variacijas ir ilgumų skirtumus galima nustatyti Žemės ašigalių ir didelių Žemės plutos blokų judesį.

Naudojant antžeminius astronominius, geodezinius ir gravimetrinius matavimus, geodezinius Žemės palydovus, ir radiointerferometrus su ilga baze, lazerinę techniką, galima tiksliau nustatyti Žemės formą, dydį ir išorinį gravitacinį lauką bei tam tikros epochos geocentrinę geodezinių koordinačių sistemą, tirti, kaip juda Žemės ašigaliai, rasti taškų ant Žemės paviršiaus ir erdvėje padėtį referencinėje arba vieningoje koordinačių sistemoje, sudaryti kontinentų, salų ar viso Žemės paviršiaus kartografavimo geodezinį pagrindą, nustatyti ryšį tarp skirtingų referencinių sistemų koordinačių, tirti Žemės plutos judesius ir spręsti kitus uždavinius, susijusius su Žemės kaip planetos gyvenimu.

Anksčiau, orientuojant ir nustatant Žemės koordinačių sistemos parametrus žvaigždžių koordinačių sistemos atžvilgiu, klasikinis astronominis metodas buvo vienintelis. Dabar, naudojantis dirbtinį Žemės palydovų fotografijomis žvaigždžių fone ir radiointerferometriniais kvazarų stebėjimais, galima papildyti klasikinį geodezijos metodą. Derinant šiuos metodus, atsiranda naujų galimybių šiai problemai spręsti.

Nors, stebint tolimų kosminių objektų kryptis, negalima nustatyti Žemės masės centro padėties, tačiau galima fiksuoti Žemės sukimosi tikrosios ašies padėtį erdvėje. Kadangi stebėtojo paralaksas yra labai mažas, tai iš visų Žemės paviršiaus taškų fiksuojama ta pati Žemės sukimosi tikrosios ašies kryptis.

Kad Žemės koordinačių sistema būtų stabili inercinės žvaigždžių koordinačių sistemos atžvilgiu, įvedamos precesijos ir nutacijos pataisos visai epochai ir atsižvelgiama Žemės ašigalių judesį. Pagrindinė sistemos stabilumo problema yra ašigalių ir tokios Žemės koordinačių sistemos ašies, kuri būtų kuo artimesnė Žemės sukimosi ašiai ir ilgą laiką nesikeistų, nustatymas.

Labai padidėjo reikalavimai geodezinių koordinačių sistemai, fiksuojamai Žemės paviršiuje geodezinio tinklo taškais. Tų taškų pastovumas turi būti nuolatiniu tyrimo objektu, o koordinačių sistemos skaičiuotinos kiekvienai epochai. Tokia koordinačių sistema reikalinga jau dabar sprendžiant ne tik geodezinius, bet ir kitų šakų svarbiausius mokslo ir technikos uždavinius.

Topometrija – nedidelių plotų, laikomų plokštuma, matavimai.

View Post

Verslo procesai praktikoje, Apple ir Dell bendrovių palyginimas

Kompiuteriai neabejotinai tapo esminiu modernaus gyvenimo bruožu. Jeigu jūs vadovautumėte kompiuterių gamintojui, kurią gamybos strategiją pasirinktum: užsakomąją ar serijinę? Tiesą sakant, kompiuterių pramonė naudoja abi strategijas. Pasižiūrėkim į viską iš arčiau.

Apple korporacija

Geras pavyzdys kompanijos, kuri naudoja serijinę strategiją, yra Apple korporacija. Nors Apple naudoja į užsakymus orientuotą procesą Mac užsakymams iš interneto parduotuvės, kaip aptarėme Verslo procesai praktikoje 4-1 iš 4 skyriaus, ji naudoja serijinius procesus Mac pardavimams Apple parduotuvėse. Pirmiausia Apple įvertina Mac kompiuterių paklausą. Tada apskaičiuoja gamybos apimtis ir žaliavų kiekį, reikalingą sukonstruoti pakankamai kompiuterių paklausai patenkinti. Apple perka žaliavas ir išmatuoja gamybos apimtis iš anksto, kad minimizuotų kaštus perkant didmeniniais kiekiais ir gaminant stambiomis partijomis. Vėliau Apple gamina nustatytą kiekvieno Mac modelio kiekį ir gabena juos į Apple parduotuves ir kitus mažmeninio realizavimo taškus. Kai klientai ateina į Apple parduotuvę, jie tikisi, kad norimas kompiuteris bus ten ir jie galės nedelsiant gabenti jį namo.

Kadangi Apple naudoja serijinę strategiją, kompanija turi skirti nepaprastai daug dėmesio ir mažmeninės prekybos pardavimams, ir prekių kiekiui, turimam atsargoje, kad apskaičiuotų savo paklausą kuo tiksliau. Jei Apple pervertina paklausą tam tikram produktui, kompanija įklimps su didelėmis labai brangių produktų atsargomis, kurių pirkėjai nenori pirkti ir kurių vertė sumažės stovint lentynose. Priešingai, jeigu ji nepakankamai įvertina produkto paklausą, klientams bus pranešta, kad norimas kompiuteris yra išparduotas. Tada jie turės du pasirinkimus: arba užsisakyti ir laukti kol parduotuvė pasirūpins prekių atsargomis, arba nusipirkti gaminį kitoje parduotuvėje. Abiem atvejais klientas bus nepatenkintas ir gali sumažėti įmonės pardavimai.

Dell korporacija

Visiškai priešingai, vienas iš Apple pagrindinių konkurentų – Dell – naudoja užsakomąją gamybos strategiją. Dell buvo pirmoji pramonės kompanija pradėjusi kurti kompiuterius tik tai gavus formalų užsakymą ir tiksliai sužinojusi, kokio produkto klientai nori. Kadangi Dell neturi mažmeninių pardavimų taškų kaip Apple (nors nesenai išmėgino kelis mažmeninės prekybos partnerius), kompanija labiausiai pasikliauja telefoniniais ir interneto pardavimų kanalais. Skirtingai nei Apple klientai, Dell klientai pateikia užsakymą ir supranta, kad turės laukti kelias dienas kol kompiuteris bus pagamintas ir pristatytas.

Kai pirkėjas pateikia užsakymą, Dell paprastai surenka kompiuterį iš turimų žaliavų ir siunčia jį tiesiogiai klientui. Todėl Dell nereikia rūpintis užbaigtų produktų paklausos matavimu, nes tiksliai žino, ko pirkėjai nori, remdamasis pateiktais užsakymais. Vis dėlto Dell turi būti ypatingai atsargus perkant žaliavas ir valdant savo gamybos apimtis. Kadangi gamybos procesas yra labai lėtas – kartais vienas produktas per laiko vienetą – jis turi įvertinti žaliavų poreikius ir gamybos planą, remiantis nežinoma paklausa. Dell bendrovė ypatingai jautri žaliavų pertekliui ar trūkumui ir gamybos pajėgumų stygiui ar švaistymui. Jeigu Dell neturi pakankamai žaliavų ar gamybos pajėgumų, klientai turės laukti daug ilgiau kol jų kompiuteriai bus atsiųsti. Priešingai, jei kompanija turi per daug žaliavų ar gamybos pajėgumų, ji praras pinigus.

Nors Dell klientai yra įpratę laukti kelias dienas savo kompiuterio, jie gali būt nepatenkinti jei jų užsakymas bus atidėtas keletui savaičių dėl žaliavų trūkumo ar neįvykdytų užsakymų. Taip pat Dell pelningumas nukentės jei jo gamybinės linijos neturės darbo ar sandeliai bus perpildyti nenaudojamomis žaliavomis.

Apple, ir Dell pasirinko gamybos strategijas, kurios maksimizuoja jų pelningumą

Ir Apple, ir Dell pasirinko gamybos strategijas, kurios maksimizuoja jų pelningumą. Apple tiki, kad kontroliuojant pirkimų patirtį internetu ir parduotuvėse, ji gali pritraukti daugiau klientų. Ši strategija verčia Apple užtikrinti, kad parduotuvėje  būtų prekių tada, kai pirkėjas ateina pirkti, kas padidina pirkimo tikimybę. Be to, Apple žymiai sumažina kaštus vykdydama stambią, suplanuotą gamybą ir ją glaudžiai derindama su mažmeninių pardavimų duomenimis, gaunamais iš parduotuvių. Taigi, serijinis gamybos procesas tikriausiai yra geriausia strategija Apple ir jos klientams.

Dell atveju užsakomasis gamybos procesas derinasi prie greitu surinkimu ir standartizuotais produktais. Dell klientams yra patogu užsisakyti kompiuterį, kurio jie nėra matę, nes jie žino, kad Dell naudoja aukštos kokybės, pramoninių standartų komponentus. Jie taip pat išmoko pasitikėti ir žino, kad Dell atsiūs pagamintus kompiuterius per kelias dienas, jiems patogiau laukti kol jis atvyks nei atsiimti parduotuvėje.

Iš esmės, klientų pirmenybės ir elgesys nulemia gamybos procesą kiekvienoje kompanijoje. Apple klientai nori paliesti ir išbandyti produktą mažmeninėje parduotuvėje, tuo tarpu Dell klientai yra laimingi galėdami nusipirkti kažką telefonu ar internetu. Abi kompanijos optimizavo gamybos procesus specifiniais klientų reikalavimų rinkiniais ir savo vidiniais pelningumo tikslais bei kaštų struktūra.

View Post

Gerai paruoštą tinkuotą ar medinį paviršių dažyti aliejiniais dažais nesunku

Gerai paruoštą tinkuotą ar medinį paviršių dažyti aliejiniais dažais nesunku. Reikia tik stengtis tinkamai laikyti teptuką, neimti juo per daug dažų, o užtepus — juos gerai išvarinėti ir išlyginti.

Dažoma paprastai du kartus: pirmą kartą — truputį liesesniais, t. y. daugiau terpentinu ar kitu skiedikliu skiestais dažais, antrą kartą — riebesniais.

Aliejiniai dažai ruošiami ir jų spalva nustatoma taip pat, kaip ir vandeninių dažų. Skirtumas tik toks, kad aliejiniams dažams išdžiūvus, spalva beveik nesikeičia.

Aliejiniai dažai, kurį laiką stovėdami atviruose arba blogai užtaisytuose induose, paviršiuje apsitraukia plėvele. Kad taip neatsitiktų aliejinius dažus reikia užpilti vandeniu (galima pokostu ar terpentinu) ir sandariai uždaryti.

Maišant dažus, kurių viršuje jau yra tokia plėvelė, reikia ją atsargiai nuimti. Tirštai trintus aliejinius dažus pirma reikia skiesti pokostu arba oksoliu, gerai išmaišyti ir tik po to, jei jie bus naudojami vidaus darbams, skiesti iki 10-15% terpentinu ar kitu skiedikliu. Nustatant spalvą, kitų spalvų dažus galima pilti tik atskirai išmaišytus ir atskiestus.

Skiedikliais atskiesti aliejiniai dažai esti ne tik liesesni, bet jie geriau — ploniau ir lygiau dengia paviršių, greičiau ir kiečiau džiūsta. Daugiau skiedžiant, galima gauti gražų matinį, nors ir ne tokį tvirtą dažų sluoksnį.

Džiūvimui pagreitinti dažus dedama iki 5% sikatyvo. Daugiau dėti sikatyvo nepatariama, nes dažai, priešingai, gali lėčiau arba ir visai nedžiūti, o, be to, kaip jau minėta, sikatyvai silpnina dažų sluoksnį.

Jei aliejiniai dažai maišomi iš sausų pigmentų, tai juos pirmiausia reikia tirštai sumaišyti su pokostu arba oksoliu, gerai ištrinti (geriau tai padaryti dažams trinti mašinėle) ir tik po to atitinkamai skiesti.

Paruoštus aliejinius dažus, prieš vartojant, reikia gerai išmaišyti ir perkošti, o bedažant — laikas nuo laiko pamaišyti. Dažymui aliejiniais dažais labiausiai tinka apvalus (žiedinis) arba plokščias šerių teptukas.

SENŲ BALDŲ IŠVEŽIMAS PO SKIEDINIŲ SKIRTŲ TINKUI PARUOŠIMO

View Post

Prasilenkti — ne visada paprasta

Automobilio vairuotojas, net ir turėdamas pirmumo teisę prieš tramvajų, įvažiuojanti į eismo ratu kelią, visada privalo atsiminti, kad tramvajų sunku sustabdyti, kad jis didelis, sunkus ir „kietas” ir susidurti su juo labai pavojinga. Todėl nepatartina labai energingai naudotis savo pirmumo teise, o reikia atsargiai veikti. Kas iš to, kad vairuotojas ir liko teisus, betgi jo automobilis susidūrė su tramvajumi, kuris privalėjo sustoti, o nesustojo.

Kai tramvajaus bėgiai eina aikšte su eismu ratu aplink skverą, automobilio vairuotojas gali jį lenkti tiek iš dešinės, tiek ir iš kairės pusės, nes važiuoja vienos krypties eismo keliu. Tik privalo nepažeisti bėginių transporto priemonių pirmumo teisės.

Prasilenkti — ne visada paprasta

Kaip žinoma, prasilenkia du, priešingomis kryptimis važiuojantys, automobiliai. Miesto gatvėse prasilenkti yra lengviau, negu užmiesčio keliuose, nes miesto gatvės esti platesnės ir priešingomis kryptimis važiuojančius automobilius skiria gatvės viduriu einanti linija.

Tačiau kartais, ypač siaurose gatvėse, tenka labai arti prasilenkti. Tad vairuotojai, kad būtų saugu, čia visada turi laikytis pakankamo atstumo tarp automobilių. Niekada nereikia rizikuoti ir prasilenkti nedideliu atstumu. Toks prasilenkimas netgi dėl nedidelės vairuotojo klaidos arba kitais atvejais nepavojingo slydimo gali sukelti pavojingą susidūrimą, juoba kad vieno automobilio greitis kito automobilio greičio atžvilgiu yra abiejų automobilių greičių suma.

Automobilių supirkimas Kaunas

Prasilenkiant siaurose gatvėse, visada slypi pavojus, kad iš už priešinio automobilio pasirodys neatsargus pėstysis, ypač vaikas. Todėl vairuotojas privalo itin atidžiai žiūrėti, kas dedasi už priešinio automobilio, ir pavojaus atveju būti visada pasiruošęs duoti įspėjantįjį signalą ir sustabdyti savo automobilį.

Aplenkimu vadinamas manevras, lenkiant greta važiuojančią transporto priemonę, kuri juda mažesniu greičiu. Čia abi transporto priemonės rieda viena kryptimi. Greičiau važiuojanti transporto priemonė vadinama aplenkiančiąja, o lėčiau važiuojanti — aplenkiamąja. Nedera painioti aplenkimo su prasilenkimu, kai transporto priemonės važiuoja priešingomis kryptimis.

Sugebėjimas taisyklingai ir saugiai aplenkti yra sunkiausias menas automobilio valdymo technikoje. Aplenkiant reikia būti ypač atsargiam, nes paprastai tai atliekama didžiausiu leistinu greičiu.

Mechaniniai virpesiai – triukšmas ir vibracija

Kai mūsų automobilis važiuoja paskui kitus automobilius vienoje eilėje, mes jų nelenkiame, nors jie važiuotų ir kiek lėčiau, negu leidžiama. Tarkime, mes išvažiavome iš eilės į kairę, pasiruošę lenkti, ir pamatėme, jog prieš ketinamą aplenkti automobilį važiuoja dar keletas transporto priemonių. Ką gi tada daryti? Pasilikti kairėje važiuojamosios dalies pusėje negalima. Vadinasi, reikia „Įsisprausti” tarp greta mūsų važiuojančių automobilių, tačiau tuo įrodysime, kad mums trūksta vairavimo kultūros, sukelsime sąmyšį eisme ir priversime kitą vairuotoją stabdyti, o tai, savo ruožtu, sudarys keblumų už jo važiuojančiam vairuotojui.

Kaip žinoma, aplenkti galima tik tada, jei pakankamas kelio tarpas prieš aplenkiamąjį automobilį yra laisvas. Vairuotojas turi tuo įsitikinti, prieš pradėdamas manevrą. Tam jis privalo pasižiūrėti pro priekyje važiuojančio automobilio užpakalinį stiklą. Beje, to padaryti negalima, kai priekyje rieda krovininis automobilis. Tuomet reikia atsargiai išvažiuoti kiek kairę apsižvalgyti, bet kartu būti pasiruošusiam greitai „pasislėpti” už priekinio automobilio, jeigu pasirodytų priešinga kryptimi važiuojanti mašina.

Yra du apsisukimo būdai su automobiliu

Slydimas neatskiriamai susijęs su automobilio valdymu

View Post

Vairuotojas, kuris laikosi kultūringo vairavimo principų

Vairuotojas, kuris laikosi kultūringo vairavimo principų, tiksliai vykdo ne tik taisykles, bet ir visus nurodymus bei draudimus, nors jam, galbūt, ne visada tai reikalinga ir patogu. Beje, vairuotojai negali elgtis kaip išmano, nes taisyklės ir nurodymai būtini visiems vienodai, nepriklausomai nuo to, ar tai patinka, ar ne.

Garsiniai signalai

Vairuotojas turi įsidėmėti, kad garsiniu signalu galima signalizuoti tik įspėjant. Niekada nereikia garsiniu signalu ką nors šaukti iš namų, reikalauti, kad atidarytų vartus, arba raginti važiuoti automobilį, kurio vairuotojas nepastebėjo šviesoforo signalo pasikeitimo.

Kai tam tikrame kelio ruože arba gyvenvietėje garsiniai signalai yra draudžiami (apie tai sužinoma iš atitinkamo draudžiančiojo ženklo), vairuotojai turi ne tik susilaikyti nuo jų panaudojimo, bet ir būti atidesni bei atsargesni. Tačiau, susidarius kokiai nors netikėtai situacijai, pavyzdžiui, važiuojamojoje kelio dalyje netoli nuo automobilio pasirodžius neatsargiam pėsčiajam, įspėjantį garsinį signalą duoti ne tik galima, bet ir būtina. Šiuo atveju garsinis signalas būna vienintelė išgelbėjimo priemonė pėsčiajam, nes sustabdyti automobilį tokiame mažame atstume neįmanoma. Vadinasi, išimtiniais atvejais pažeisti bendrą draudimą būtina, kai siekiama išvengti nelaimės.

Kelių eismo taisyklėse pasakyta, kad garsinis signalas naudotinas perspėjimui, pavyzdžiui, prieš lenkiant kitą automobilį ne gyvenvietėje. Todėl nereikia lenkti nepasignalizavus ir tuo neįspėjus, nebent lenkiamojo automobilio vairuotojo veiksmai (priartėjimas prie dešiniojo kelio krašto, įjungtas dešinysis posūkio rodiklis) rodytų, kad jis žino mūsų ketinimą.

Taip pat įsidėmėtina, kad tamsoje garsiniu signalu nesinaudojama, o įspėjama, perjungiant šviesą.

Kaip įspėti, priklauso nuo to, ką ir kada įspėjame. Lenkiant automobilį, signalizuojama keliais ilgais signalais, o dviratininko arba pėsčiojo dėmesiui atkreipti pakanka trumpo signalo, duodamo iš pakankamo nuotolio nuo jų ir pakartotinio (visai trumpo), įjungiamo, priartėjus prie dviratininko arba pėsčiojo.

Mažalitražiai automobiliai sutverti miestui

Kad nieko neišgąsdintų, vairuotojas turi signalizuoti garsiniu signalu nelabai stipriai (ilgai) ir iš pakankamai toli. įspėti garsiniu signalu reikia laiku, kad įspėjamasis galėtų nueiti arba nuvažiuoti nuo kelio.

Nors, didėjant automobilių eismo intensyvumui, naudoti garsinį signalą tenka vis rečiau, bet jis visada naudotinas tokiose situacijose, kai įspėti būtina.

Automobilių supirkimas Vilniuje

Privalu žinoti, kad teisminio avarijos nagrinėjimo metu visada klausiama, ar teisingai kaltinamasis vairuotojas panaudojo garsinį signalą, kad įspėti katastrofos auką. Jeigu tokio įspėjimo nebuvo, laikoma, kad vairuotojas savo pareigos neatliko.

PIRMIEJI AUTOBUSAI — TAI KARIETOS LAIKŲ KĖBULAS

Suomijos vairuotojai puikiai važiuoja bet kokiomis sąlygomis

View Post

Mergaičių ir berniuku ratelis: Aguonėlė

Mergaitės ir berniukai stato dešines kojas priekin, porose ima vienas kitą už rankų virš alkūnių ir po tris kartus papurto

Staiga apsisuka per kairį petį (berniukai veidu pro ratelio centrą, o mergaitės pro išorę). Tokiu būdu susikabinę, po tris kartus papurto gretimus šokėjus (tuos, kurie bendrame ratelyje buvo iš kito šono).

Kartojant šiuos žaidimo žodžius, visi žaidėjai, apsisukę per dešinį petį, vėl papurto savo poros žaidėją ir, apsisukę per kairį petį, papurto savo kaimyną.

Pasisukant kojos iš vietos nekeliamos, vadinasi, pirmojo ir trečiojo purtymo metu priekyje turi būti dešinė koja, o antrojo ir ketvirtojo purtymo metu kairė. Apsisukama pakaitomis: pirmą ir trečią kartą per kairį petį, o antrą ir ketvirtą kartą — per dešinį, taigi berniukai kiekvieną kartą sukasi veidu pro centrą, o mergaitės pro išorę.

Visi ploja rankomis, apsisuka po pusę rato, susikabinę dešinėmis parankėmis; paskui vėl ploja ir apsisuka, susikabinę kairėmis parankėmis (taip pat po pusę rato). Po antrojo apsisukimo mergaitės sueina vidurį ir sudaro ratelį, o berniukai kitą ratelį sudaro apie mergaites. Abu rateliai veidu centrą.

Mergaičių ratelis viduryje sukasi į dešinę, berniukų ratelis apie mergaičių ratelį — į kairę. Pabaigoje, antrą kartą susitikę savo poros žaidėjus, visi pasisuka porose veidu vienas į kitą.

Berniukai sutupia ir pasiruošia malti. Mergaitės paima rankomis už sijonukų.

Berniukai rankomis rodo, kaip aguonas mala. Jie vaizduoja turį tarp kekių puodynę su aguonomis, kurias mala su įsivaizduojamu mediniu grūstuvu. Truputi sulenktą kairę ranką laiko priekyje — krūtinės aukštyje, o dešine ranka juosmens aukštyje — žemiau kairės ritmiškai suka. Sukti reikia ratu, horizontalinėje plokštumoje, iš dešinės pro priekį kairėn, dešinę ranką beveik ištiesiant, ir paskui pro save dešinėn, ranką gerokai sulenkiant. Sukti reikia tokiu tempu, kokiu einama žaidimo metu. Iš viso reikia apsukti aštuonis kartus.

Tuo metu mergaitės, rankomis paėmusios už sijonukų, aštuoniais žingsniais kiekviena apeina apie savo berniuką po vieną kartą kuo didesniu ratu, pasisukusi jį dešiniuoju pečiu. Jos per dešinį petį žiūri i savo berniuką, lyg norėdamos pažiūrėti, ar gerai mala.

Šokių bateliai visiems, tiek suaugusiems, tiek vaikams.

Pabaigoje sustoja vienas priešais kitą.

Visi ploja rankomis ir, susikabinę dešinėmis parankėmis, apsisuka po pusę rato, po to vėl ploja ir, susikabinę kairėmis parankėmis, apsisuka po pusę rato. Po paskutinio apsisukimo mergaitės susikabina dviem grandinėlėm, po keturias mergaites kiekvienoje (kad grandinėles sudarytų tos pačios mergaitės, kurios sudarė, ratelius žaidimo pradžioje), ir atsigręžia į centrą.

Berniukai sudaro kitas dvi grandinėles, taip pat atsigręžę centrą. Kraštinių mergaičių rankos už sijonukų. Mergaičių ir berniukų grandinėlės, vedamos esančių scenos urnoje, keičiasi vietomis. Esą dešinėje scenos pusėje eina pro kairę scenos pusę, o esantieji kairėje — į dešinę.

Eiti reikia nedideliais žingsniais ir pabaigoje sustoti į bendrą pusratį, atsigręžus žiūrovus. Mergaitės savo berniukui iš dešinės pusės.

Šokiai pokiai: Kalinino srities šokis ir Sukčius

View Post

Gėlės visada įteikiamos be popieriaus

Norėdami dovanoti gėles, turime pagalvoti, ar tiks jos interjerui to žmogaus, kuriam dovanojame. Jeigu butas nedidelis, netinka dovanoti stambių, aukštaūgių gėlių: skaistažiedžių, jurginų, taip pat didelių vazoninių gėlių.

Pavyzdžiui, vyriškiui labiau tinka dovanoti raudonas rožes, raudonus gvazdikus, tulpes, stambias skaistažiedes. Moterims — rausvas ar baltas rožes, rausvus, baltus gvazdikus, frezijas, įvairias tulpes. Vyresniems žmonėms gimtadienio, vardinių proga patartina dovanoti vazoninių gėlių. Tokio amžiaus žmonės turi daugiau laisvo laiko ir galimybių jomis rūpintis. Kaktusų kolekcionieriui geriausia dovana, žinoma, kaktusas, kokio šis dar neturi.

Nereikia puokštės perkrauti. Galima dovanoti vieną ar du žiedus, tačiau kai žiedų daugiau, puokštė bus patrauklesnė iš neporinio gėlių skaičiaus.

Gėlės visada įteikiamos be popieriaus, — geriausia jas išvynioti dar neįėjus į butą. Tiktai stotyje, aerouoste, ką nors sutikdami ar palydėdami,— gėles įteikiame įvyniotas į celofaną.

Jeigu svečius kviečiami sutuoktiniai, vyras įteikia gėles namų šeimininkei net tuo atveju, kai namų šeimininkas. Jaunuolis, pirmą kartą ateidamas į pažįstamos merginos, galbūt ir būsimosios nuotakos namus, atneša dvi puokštes vieną įteikia motinai, kitą — dukrai. Žinoma, labai neišmoninga būtų atnešti dvi vienodas puokštes. Jeigu į jaunuolio namus pirmą kartą atėjusi mergina jo motinai įteiks gėlių — tai reikš jos didelį dėmesį ir atidumą.

Gražu, kai jaunuolis, eidamas į pasimatymą, atneša mergaitei rožę, puokštę žibučių ar pakalnučių. Visai nesvarbu, kokia gėlių kaina, svarbu dėmesys.

Kai vaiką išleidžiame pas draugus švęsti gimtadienio, neturėtume pamiršti kartu su dovanėle įduoti ir puokštelės gėlių. Taip iš mažumės ugdomas estetinis jausmas.

Didelė vienos rūšies ir vienos spalvos gėlių puokštė — reprezentacinė ar šventinė — dera iškilmingais ir oficialiais atvejais.

Gėlės, padovanotos sergančiajam, praskaidrina nuotaiką. Tačiau nereikia dovanoti stipriai kvepiančių žiedu — alyvų, gvazdikų, pakalnučių, nes nuo jų gali pradėti skaudėti galvą. Taip pat netiktų dovanoti stambiažiedžių gėlių, užimančių daug vietos. Patartina parinkti švelnių spalvų, nestambių gėlių ir įteikti jas su tinkama vazele (juk ligoninėje dažnai gėlės merkiamos į stiklinę). Dar maža pastabėlė: išsirašant net nuostabiausios puokštės, gautos ligoninėje, neštis namo nereikėtų. Geriausia, nuoširdžiai padėkojus, įteikti ją seselei.

O iš viso ligoniui nešti gėlių galbūt nevertėtų, nes teigiama, kad vandenyje, kur jos pamerktos, vystosi mikrobai.

Miške galima rasti daug medžiagos, tinkančios tiek sausai puokštei tiek gėlių sienai

Naujametinei kompozicijai sudaryti reikia įgūdžių

Sukurti gražią kompozicija — menas

View Post

Šiais laikais visą mums reikalingą informaciją galime rasti internete

Šiais laikais visą mums reikalingą informaciją galime rasti internete. Tai gerokai palengvina ne tik mokslus ar darbą, tačiau taip pat ir kasdienines situacijas. Visiškai nesvarbu, ko ieškote,- patiekalo recepto, o galbūt naujų virtuvės baldų, mat visa tai galite išsirinkti tiesiog internetinėje erdvėje. Tiesa ta, jog šiandien internetas mums suteikia tokias galimybes, apie kurias anksčiau nė nesusimąstėme.

Greičiausiai, paklausę savo senelių, ar pastarieji kada svajojo, jog laikraščius galės skaityti internete, sulauktume neigiamo atsakymo ir daug klausimų veide. Galbūt vyresnio amžiaus žmonėms šiek tiek sunkiau prisitaikyti prie technologinių naujovių, tačiau turint noro bei įdedant pastangų – viskas įmanoma. Kai kurios internetinės svetainės savo tinklalapiuose susideda ne visą informaciją, tad kai kuriems iškyla problemų, jos ieškant.

Tokios situacijos pasitaiko tuo atveju, jei reikalinga informacija yra labai didelės apimties ir apkrauna internetinę svetainę. Tokiu atveju galima pamatyti nuorodas spausti čia, na o jose slepiasi visa, kas mums reikalinga. Tai itin danai pasitaiko baldų gamintojų puslapiuose, mat itin aukštos kokybės nuotraukų katalogai yra reikalingi, tačiau gali sukelti techninius nesklandumus. Bet kokiu atveju, vien naršymas internete jums suteikia ne tik informacijos, bet ir praktiką, kur kokios informacijos ieškoti, na o tai visada praverčia.

Greičiausiai daugelis sutiktų, jog šiandien, iškilus bet kokiam klausimui, tuojau pat atsakymo pradedame ieškoti internetinėje erdvėje. Tai greita, patogu ir tikrai efektyvu. Nėra reikalo manyti, jog čia pateikiamos žinios nėra teisingos, mat esama išties patikimų šaltinių, kuriais galima neabejoti. Internetas yra erdvė, kurioje esanti informacija apima pačius įvairiausius aspektus bei sritis. Būtent tai ir gundo vartotojus naudotis paieškos sistemomis, nes jų teikiama nauda yra būtent tai, ko reikia, šiuolaikiniam vartotojui.

Prisimenant anksčiau minėtus virtuvės baldus, galima drąsiai teigti, jog tai viena iš populiariausių baldų gaminimo sferų. Kiekviena moteris svajoja apie erdvią, gražią ir stilingą virtuvę, kurioje tiesiog norėtų praleisti laiką bei ruošti šeimai įmantrius patiekus. Jei jums aktualus šis klausimas, greičiausiai jau esate susidūrę su paieškomis, na o jos nėra tokios paprastos. Informacijos yra tikrai daug, ir visai nesvarbu kaip ji pateikiama. Visgi, patikimi gamintojai siūlo ne tik taip trokštamas mažas kainas, tačiau ir kokybę bei ilgametę darbo patirtį.

Jei Trokštate paties geriausio baldų gamintojo, jums reikia spausti čia. Tai viena iš geriausiai žinomų bei itin gerą reputaciją turinčių įmonių Lietuvoje, kurios paslaugomis spėjo pasinaudoti ne vienas iš mūsų.

Kad ir kokios informacijos ieškote, natūralu, jog jums jos reikia greitai, tiksliai ir be didelių pastangų. Internetas gali išspręsti visas jūsų problemas, nes tik čia atrasite atsakymus į visus jums kylančius klausimus. Taigi, pats metas kibti į paieškas.

View Post

Pramonės krovinių pervežimas automobiliais dažnai yra neatskiriama darbo proceso dalis

Be specializuotų automobilių-kranų šiandien neišsiverčia jokia statybos aikštelė, nė viena gamykla, parduotuvė ar aptarnavimo įstaiga. Šie automobiliai taupo laiką, išlaisvina daug darbo jėgos, ir, suprantama, didina darbo našumą.

Lvovo automobilių gamykla montuoja hidraulinius kranus ant sunkvežimių GAZ ir ZIL važiuoklių tarp kėbulo ir vairuotojo kabinos. Taip įrengtas kranas užima nedaug vietos. Panašūs sunkvežimiai-krautuvai gaminami kelių tipų. Vieni iš jų yra tokie, kurių pakrovimo įrenginiai užima nedaug vietos (tada nereikia keisti nei šasi konstrukcijos, nei pagrindinių automobilio mazgų komponuotės). Kiti turi įrengtus sudėtingus mechanizmus, kuriais galima nuleisti sunkvežimio kėbulą iki žemės paviršiaus, o po to vėl pakelti transportinę padėti. Tokiais automobiliais patogu vežioti į parduotuves ir visuomeninio maitinimo įstaigas maisto produktus ar kitas prekes. Daug specializuotų mašinų, galinčių pasikrauti ar išsikrauti krovinius, naudojama žemės ūkyje. Jomis vežiojamos trąšos, sėkla, gabenamas iš laukų derlius ir t. t.

Automobilinis kranas yra savaeigė kėlimo mašina, sumontuota ant automobilio šasi. Jis turi mechaninę, elektrinę arba hidraulinę pavarą, strėlę su, kabliu, kuris kartais pakeičiamas kaušu. Yra specialios gervės ir skrysčiai kilnoti strėlėms ar joms pailginti, keturios papildomos atramos automobilio stabilumui padidinti. Kranininko kabina, strėlė ir visi svarbiausi mechanizmai dažniausiai būna sumontuoti ant sukiojamos platformos. Mūsų šalyje serijomis gaminamų automobilinių kranų keliamoji galia nuo 2,5 iki 16 tonų, pagrindinės strėlės ilgis — 5,75-10 m. Galingų autokranų ji gali būti net iki 22 metrų.

Pramonės krovinių pervežimas automobiliais dažnai yra neatskiriama darbo proceso dalis. Tai ypač akivaizdu statyboje, kur labai svarbu, kad statybinės medžiagos, kroviniai ir konstrukcijos būtų pristatomi, kaip sakoma, „nuo durų iki durų”. Taigi automobilis-statybininkas yra būtina grandis tiesiogiai siejanti statybos pramonę su statybų aikštelėmis. Suprantama, „statybininko” profesija labiausiai tinka sunkvežimiams. Kad jie būtų tikri „profesionalai”, pirmiausia reikia pritaikyti kroviniams jų kėbulus. Kadangi statybiniais sunkvežimiais gabenamos įvairios medžiagos bei konstrukcijos, ir kėbulų esama labai įvairių: savivarčiai, puspriekabės-treileriai, specialios cisternos cementui, kėbulai su padėklais plytoms vežti ir t. t. Esama daug specialių automobilių, pritaikytų pervežti įvairiausių gabaritų plokštėms, sijoms, blokams, kolonoms, vamzdžiams, langų stiklams, bitumui, šiferiui ir pan. Pavyzdžiui, betonvežio kėbulas yra kaušo pavidalo, kartais būna su šilumine izoliacija arba šildomas. Kai kurie betonvežiai turi maišytuvą, jie gali pervežti betono mišinį arba sumaišyti jį pakeliui iš paimtų užpildų, cemento ir vandens.

ROTORINIO VARIKLIO IŠRADĖJAS INŽINIERIUS FELIKSAS VANKELIS

VARIKLIO IR VARANČIŲ RATŲ KOMPONUOTĖS

View Post

Greičio rekordus šturmuoja automobiliai su reaktyviniais varikliais

Lenktyninis automobilis — ne žaisliukas, o rytdienos technika, kurios poligonas ir laboratorija — lenktynių trasa baltuose druskos ežeruose.

Greičio rekordus dabar šturmuoja automobiliai su reaktyviniais varikliais, jais pasiekiama vis didesni greičiai. Dabar ten projektuojamas reaktyvinis automobilis, su kuriuo planuojama pasiekti 1200 km per val. greitį. Jis turėtų būti 11,0 m ilgio, 1,30 m aukščio, jo variklio trauka — 4000 kG, kėbulas iš stiklo plasto.

Tarptautinė automobilių federacija (FIA), vadovaujanti visam automobilių sportui ir registruojanti įvairius automobilių rekordus, ilgai nenorėjo pripažinti automobilių su reaktyviniais varikliais, nes pagal jos kodeksą automobiliu buvo laikomas tik toks ekipažas, kuris juda varančiųjų ratų dėka. Tačiau 1964 metais amerikiečių sportinės organiacijos pasiekė, kad FIA pagaliau pripažintų ir tokius automobilius.

Prasidėjo lenktyninių automobilių su dujų turbininiais ir reaktyviniais varikliais epocha.

Pirmasis lenktyninis automobilis dujų turbininiu, varikliu vadinosi „Mėlynoji paukštė”. Mėlynoji paukštė turėjo 4250 AG galios variklį, tačiau ji nesugebėjo skrieti greičiau už ,,Golden road”: žymusis anglų lenktynininkas Donaldas Kempbelas su ja pasiekė tik 648,72 kilometro per valandą greitį. Be to, „Mėlynajai paukštei” reikėjo labai daug kuro: 190 litrų aviacinio žibalo šimtui kilometrų keIio.

Tikrasis automobilių greičio rekordų šturmas prasidėjo, kai į lenktynių trasas įsiveržė automobiliai su reaktyviniais varikliais. Pirmiausia — garsioji „Amerikos siela” (,Spirit of America”). Šiuo triračiu supergreitu automobiliu amerikiečių lenktynininkas Kregas Bredlavas pasiekia 848,65 kilometrų per valandą greitį, o keturrate „Amerikos siela”, turinčia 17 tūkstančių arklio jėgų turboreaktyvinį varikli, 1965 metais jau skriejama 966,5 kilometrų per valandą greičiu. Tiesa, „Amerikos siela” panašesnė į žeme judančią raketą ar lėktuvą, negu į automobilį: ji turi tipišką lėktuvo fiuzeliažą, aukštą stabilizatoriaus sparną. Tačiau ir su tokiu automobiliu pasiekti garso greičio ribą kliudo… padangos, o ne variklis, nes reaktyviniams varikliams galios tam nestigtų.

1970 metų rudenį ant druskingo Jutos valstijos ežero dugno pasirodė dar vienas superautomobilis su rėksmingu užrašu ant šono — „THE BLUE FLAME” („Mėlynoji liepsna”). Tačiau automobilio pavadinimas — ne vien privaloma duoklė reklamai. Tai ir simbolis, atspindintis neįprastą automobilio ir ypač jo variklio konstrukciją. Mat „Mėlynosios liepsnos” varikliui kaip kuras buvo naudojamos. suskystintos —161° C gamtinės dujos tos pačios, kurių gelsvos liepsnelės kasdien plazda virš virtuvių viryklų. Su „Mėlynąja liepsna” automobiliu pabaisa — buvo tikimasi pasiekti 1450 kilometrų per valandą greitį. Maksimali variklio galia — 53 500 AG, jis pats — kosminio laivo ,Apolonas” variklio kopija, o kuro atsargų, sukauptų automobilio bakuose, pakakdavo tik 20 sekundžių važiavimo,

1970 metų lapkričio 23 d. amerikietis Haris Heibličas su „Mėlynąja liepsna” stoja į startą ir nuskrieja vienos mylios distanciją 1014,29 km per valandą greičiu. H. Heibličas pirmasis, kuriam nusišypsojo laimė vairuoti automobilį, viršijusį 1000 kilometrų per valandą greitį.

Vairuotojo dėmesys yra vienas iš pagrindinių eismo saugumo faktorių valdant vis galingesnius automobilius.

Galingų automobilių supirkimas Klaipėdoje.

View Post

Kiekviena kompozicija turi būti proporcinga

Komponuojant dažnai paisoma simetrijos ir asimetrijos, kontrasto ir niuanso, akcento. Kiekviena kompozicija turi būti proporcinga. Simetriniuose ir asimetriniuose variantuose tai pasiekiama skirtingai. Kompozicija bus simetriška, jei analogiški jos komponentai vienodu atstumu išdėstyti nuo centrinės ašies. Jei puokštė kuriama iš vienodų elementų, didesni įspūdį padarys tam tikras nuoseklumas.

Kontrastas tai ryški atskirų elementų (proporcijų, spalvų ir t. t.) priešingybė. Niuansas giminingų savybių harmoninga, laipsniška kaita. Niuansas ir kontrastas tik tada sustiprina estetinį kompozicijos efektą, kai juos papildo kiti komponavimo būdai: spalvinis fono ir augalų kontrastas paryškina jų grožį ir formą, o vertikalaus gėlių išdėstymo perėjimas į horizontalų teikia kompozicijai išraiškingumo. Kompozicijos taisyklingumas, proporcingumas ir atskirų jos dalių ryšys svarbūs elementai. Proporcija tai atskirų dalių ir visumos darnumas.

Pradėdami kurti kompoziciją, pirmiausia prie turimų augalų deriname indą. Žinoma, galima daryti ir atvirkščiai. Vadinasi, tada jau pagal indą spręsime, kokią medžiagą — gėles, šakeles — turime rinktis. Vienaip ar kitaip indas — ne pagrindinis komponavimo elementas. Jis turi išryškinti gėlės grožį.

Jeigu indas ryškus, parenkamos vienspalvės neryškios gėlės. Jeigu keraminis ar vienspalvio stiklo,— gėlės gali būti ryškios. Netinka vazos su realistinu augaliniu piešiniu, nes jos pačios yra dekoratyvios. Kompozicijoms galime panaudoti ne tik vazas, bet ir kitokius įvairios paskirties, tinkamos spalvos ir formos indus.

Gėlės puokštėje turi būti sudėliotos laisvai ir ne vienoje plokštumoje. Jeigu puokštė komponuojama iš nevienodo dydžio žiedų, stambesni merkiami žemiau, o smulkūs ir pumpurai—keliami aukščiau. Kai puokštė kuriama iš šviesių ir tamsių gėlių, šviesios merkiamos aukščiau, tamsios—žemiau.

Aukštaūgių gėlių (lelijų, kalijų, amarilių) nereikėtų merkti horizontaliai ar lenkti jų žiedų žemyn. Jeigu kompozicijai reikia žemyn svyrančios šakelės, galime pasirinkti svyranti augalą.

Puokštės sudarytojui labai svarbu žinoti, kur ji stovės. Reikia rasti tinkamiausią vietą, kurioje geriausiai išryškėtų tiek puokštės forma, tiek gėlių spalvos.

SPALVŲ DERINIMAS GĖLIŲ SIENOJE

Visais laikais žmogus nebuvo abejingas spalvom. Emocinio spalvų poveikio neturime pamiršti ir komponuodami puokštes.

Raudona spalva puikiai dera su žalia, geltona — su violetine, mėlyna — su oranžine. Tai kontrastingi, bet harmoningi deriniai, kuriuose tamsios spalvos prieš pastatomos šviesioms, šiltos ir ryškios — prislopintoms ir šaltoms. Kita harmoningų spalvų skalė gaunama, derinant vienos kurios nors spalvos pustonius: nuo tamsesnio iki šviesaus (raudona—rožinė, mėlyna—žydra ir t. t.). Tokia spalvų harmonija dažna ir gamtoje. Pačias spalvas galima ir taip traktuoti.

Geltona — lengva, šilta, šviesi, linksma. Oranžinė — šilta, šventiška, aktyvi, linksma. Raudona — aktyviausia ir įspūdingiausia spalva; šviesiai raudona — temperamentinga, gaivinanti; tamsiai raudona — rimta ir tauri. Violetinė šventiška, puiki; tamsiai violetinė — niūri. Mėlyna — rami, sunki, rimta, šalta. Žalia — raminanti, pasyvi; šviesiai žalia — linksma; tamsiai žalia šaltoka, atstumianti, ypač su geltona. Juoda — neutrali spalva. Jos fone sustiprėja geltona ir raudona spalva. Juoda spalva turi savybę mažinti, gilinti. Balta spalva neutrali. Greta tamsių spalvų ji sukuria stiprų kontrastingą įspūdi, teikia šviesos ir džiaugsmo, išsiveržia pirmą planą. Taigi būtina atkreipti dėmesį į spalvų derinius. Beje, be reikalo kai kas nemėgsta geltonų gėlių. Viduramžiais geltona spalva simbolizavo neištikimybę, išdavystę, todėl jos buvo vengiama. Dabar ši simbolika pamiršta. Ryškios geltonos gėlės tarsi saulės blyksnis. Derindami jas su violetinėmis, gauname gražų sąskambį.

Šaltinis: Ko reikia komponavimui

View Post

Rožių žydėjimo reguliavimas

Žydėjimo reguliavimas. Paprastai rožės auginamos leidžiant joms ilsėtis lapkričio–gruodžio mėn. Auginant pagal šią technologiją, iki lapkričio 5 d. nuskinami paskutiniai žiedai, šiltnamio temperatūra sumažinama iki 5-7°C ir nustojama lieti. Sėkmingas rožių pražydinimas priklauso nuo daugelio faktorių ir pirmiausiai nuo temperatūros. Palaipsniui keliant temperatūrą ir vėliau ją išlaikant optimalią, per metus rožės masiškai žydi 5-6 kartus, vidutiniškai kas 6 savaites.

Rožėms vėlai žydėti leidžiama tada, kai šiltnamiuose nepakanka šilumos. Šiuo atveju rožės gali ilsėtis nuo gruodžio mėn. 1 d. iki vasario mėn. 1 d. ir tada jos pirmą kartą sužydi kovo pabaigoje.

Galima rožėms leisti žydėti ir ištisus metus, tiktai šiuo atveju jų žiedai vasarą neskinami, leidžiant jiems peržydėti ant krūmo. Lapkričio-gruodžio mėn. pailsėjusioms rožėms nuo liepos mėn. iki rugpjūčio 15 d. leidžiama peržydėti neskinant žiedų. Rugpjūčio 16-20 d. jos nukerpamos. Pradės žydėti rugsėjo pabaigoje–spalio mėn. Tada joms nuo sausio vidurio iki kovo 1 d. leidžiama ilsėtis. Po poilsio jos žydės balandžio pabaigoje. Sekantis poilsis — lapkričio—gruodžio mėn. Pražydinant ištisus metus, rožės ‘nusilpsta. Šiam tikslui labiausiai tinka veislė Sonia.

Skynimas. Nuo rožių skynimo aukščio priklauso tolimesnis jų augimas ir derlius. Skinant žiedus, vienoms veislėms paliekami 2-3 penkialapiai lapai, kitoms — 3-4 Concordel. Ūglius, ant kurių išauga nenormalūs žiedpumpuriai arba jie visiškai nesusidaro, reikia nukirpti taip, kaip ir žydinčius. Ankstyvo žydėjimo metu, kai mažai šviesos, trumpi vegetatyviniai ūgliai nukerpami iki 3–4 penkialapio lapo, skaičiuojant iš apačios.

Rožes, kurios greitai skleidžiasi, reikia skinti, kai nusispalvina žiedpumpuriai, tačiau dauguma veislių skinama jiems pradėjus skleistis. Nuskynus per daug anksti, kai žiedsostis dar nepakankamai išsivystęs, žiedai gali visiškai neišsiskleisti. Pavyzdžiui, ‘Mercedes’ žiedus reikia skinti visiškai išsiskleidusius.

Nuskintus žiedus reikia kuo greičiau iš šiltnamio išnešti ir atvėsinti 3-4C šilumos patalpoje.. Rūšiuojami tiktai atvėsinti žiedai. Būtina kuo greičiau juos pamerkti vandenį. Vanduo ir indai turi būti labai švarūs, rožių lapai neapsemti vandens. Kiekvieno skynimo rožėms vandenį reikia pakeisti.

Sveikus ir geros kokybės žiedus galima laikyti ir sausai, jų nepamerkus į vandenį. Šiuo atveju jie greitai išnešami 1°C patalpą, laikomi atvirose dėžėse, o žiedams visiškai atvėsus, dėžė uždaroma. Sausai palaikyti nuskinti rožių žiedai prieš pakavimą ir išsiuntimą vėl surūšiuojami, atnaujinami pjūviai ir keletą valandų laikomi pamerkti iki 40°C pašildytame vandenyje. Patalpos temperatūra turi būti 4-5°C.

View Post

Kartais sunku pradėti važiuoti ir įsibėgėti

Kartais sunku pradėti važiuoti ir įsibėgėti. Paprastai taip atsitinka apledėjusiame arba užpustytame kelyje. Tuomet pajudėti iš vietos reikia labai atsargiai, kad nebūtų šoninio slydimo, kuris tą manevrą padarys dar sunkesnį. Kai stipriai apledėjęs kelias, išimties tvarka, galima pajudėti iš vietos antrąja pavara. Tai palengvina uždavinį pradedantiesiems vairuotojams, bet genda sankaba.

Ratų atitrūkimas nuo kelio

Kelio pakilimai arba skersiniai grioveliai gali pamėtėti automobilį viršų, ir trumpam jo ratai atitrūkti nuo kelio, ypač nesugebant ar nenorint mažinti greičio.

Ratų atitrūkimas nuo kelio, priešingai išoriniam įspūdžiui, nėra pavojingas, jeigu automobilis išlaiko tiesią judėjimo kryptį ir nusileidžia ant kelio lygiagrečiai jo paviršiui.

Ką reikia daryti, kad ratai neatitrūktų nuo kelio? Tai vairuotojo įgudimo klausimas. Atitinkamo greičio pasirinkimas, užvažiuojant ant kelio pakilimo, kaip ir kitos operacijos, priklauso nuo pakilimo pobūdžio. Bendrai pasakius staigus ir trumpalaikis pristabdymas („prisilietimas” prie pedalo) tuo momentu, kai priekiniai ratai jau atitrūko nuo kelio, o užpakaliniai dar jį liečia, sugrąžina priekinius ratus ant kelio automobilis tuo metu palinksta į priekį. Užpakalinių ratų pristabdymas sukuria momentą, sukeliantį priekinės automobilio dalies polinkį žemyn. Variklio alkūninio veleno apsisukimų padidinimas sukuria priešingą momentą ir pakelia automobilio priekinę dalį į viršų. Jeigu vairuotojas sugeba panaudoti stabdžius arba padidinti variklio alkūninio veleno apsisukimus, ką tik priekiniams ratams atitrūkus nuo kelio paviršiaus, jis gali priversti automobilį sugrįžti į normalią padėtį.

Automobilio ratams atitrūkus nuo kelio gana ilgai, iki 1 s, nedera didinti variklio alkūninio veleno apsisukimų. Mat, variklio alkūninis velenas gali „įsibėgėti” iki pavojingos ribos ir tada varantieji ratai, palietę kelio paviršių, perdaug staigiai stabdo variklį; dėl to genda sankaba. Be to, ištinka ratų šoninis slydimas, kuris, žinoma, nepagerina automobilio stabilumo.

Kai kelio pakilimas yra netoli posūkio, vairuotojas turi ypač apskaičiuoti greitį, kad, automobiliui sugrįžus po ratų atitrūkimo nuo kelio normalią padėtį, dar liktų pakankamas atstumas efektyviai pristabdyti prieš posūkį. Jeigu, ratams atitrūkus nuo kelio, vairuotojas, būdamas ore, per arti posūkio pradės sukti, padarys pavojingą klaidą. Automobilis nusileis ant kelio su pasuktais šoną priekiniais ratais ir pradės slysti, prarasdamas valdumą. Jis gali net apvirsti.

Automobilių supirkimas Šiauliai

Tokioje situacijoje būtina pakankamai stipriai laikyti vairą tiesaus judėjimo padėtyje, o pasiruošti posūkiui tik tada, kai automobilio ratai paliečia kelią. Nereikia pakIusti instinktyviam norui sukti, automobiliui esant ore.

Kad išvengtų nemalonaus jausmo, vairuotojas turi, prieš automobiliui atitrūkstant nuo kelio, atsiremti ištiesta kairiąja koja į grindis, prie sankabos pedalo.

Ratams atitrūkus nuo kelio, pavojingas šoninis vėjas. Pučiant stipriam vėjui, vairuotojas privalo vengti jų atitrūkimo nuo kelio. Ant pakilimo turi užvažiuoti mažesniu greičiu.

Siaurus, nors ir gilius, skersinius griovelius galima greitai perlėkti, nebijant prarasti automobilio valdymo. Mašinos ir ratų inercija saugo nuo atitrūkimo nuo kelio. Beje, kai griovelis pakankamai platus arba automobilis rieda nelabai greitai, rekomenduotina tik viena priemonė, apsauganti nuo atitrūkimo,— ta vieta važiuoti saugiu greičiu.

Čia tenka pridurti dar vieną pastabą. Vairuotojams ypač pavojingi grioviai ir iškilimai, kertantys kelią įžambiai, nes jie gali automobilį apversti arba, mažų mažiausia, padaryti jį nevaldų. Todėl reikia stengtis per tokios rūšies kliūtis važiuoti statmena joms kryptimi.

Info: Fizinis trūkumas arba invalidumas nėra kliūtis vairuoti automobilį

View Post

Ar universalios padangos tikrai universalios?

Daugelis vairuotojų norėdami sutaupyti perka universalias padangas. Tačiau ar jos yra kokybiškos, ar galima jaustis saugiu bet kokioje situacijoje. Vokietijoje buvo atliktas universalių padangų tyrimas.  Trumpai jums pristatysime šio testo rezultatus.

Lietus gali užklupti važiuojant bet kokiu metų laiku. Todėl labai svarbu sužinoti kokie padangų testo rezultatai yra važiuojant šlapiu keliu. Vienas pagrindinių kriterijų – akvaplanavimas. Jis parodo kokiu greičiu važiuojant  šlapia danga praranda sukibimą ir pradeda plaukti vandens vandens paviršiumi. Šią užduotį lengviausiai įveikė vasarinės padangos. Žieminės ir universalios vandens paviršiumi čiuožti pradeda kur kas greičiau. Taip yra todėl, kad uždaras protektoriaus raštas ir unoversalios ir žieminės padangos nespėja pakankamai gerai išspausti vandens.

TESTAS ANT ŠLAPIOS KELIO DANGOS

Automobilio valdymas

Didžiausią greitį važiuojant žiedine trasa automobilis pasiekė „apautas“ vasarinėmis padangomis. Jos ir vėl parodė geriausią rezultatą ant šlapios kelio dangos. tačiau atkreipkite dėmesį, kad vasarinėms padangoms nedaug nusileido ir universalios „Goodyear“, „Sava“, „Handkook“ bei „Toyo“ padangos.

Degalus taupačios padangos

Ar kada nors bandėte stumti pilną smėlio karutį, kurio padangose mažai oro. Jei taip tai turbūt sutiksite su faktu, kad jei padangose mažai oro, reikalinga daugiau fizinių jėgų. O jei pripučiate padangas darbas pradeda eiti kaip iš pypkės. Turbūt kyla klausimas, kodėl taip yra, o taip yra todėl, kad daugiau pripūstos padangos mažiau deformuojasi ir sumažėja riedėjimo pasipriešinimas. Tokiu pačiu būdu veikia ir automobilius taupančios padangos. Dėl naujų gamybos technologijų, naujų konstrukcijų, degalus taupančios padangos mažiau priešinasi riedėjimui nei įprastos padangos. Dėl šios priežasties mašina sunaudoja mažiau degalų. Tačiau viskas paprasta tik atrodytų iš pirmo žvilgsnio, o taip iš tikrųjų nėra. Šiame straipsnyje pateiksime trumpą taupančių padangų testo analizę.

Daugiau info galima rasti: PNEUMATINĖS PADANGOS ATSIRADIMO ISTORIJA

View Post

Marškinėliai su užrašu kokia tai paslauga

Išrinkti dovaną artimam draugui nėra lengva užduotis. Juk kiekvienas žmogus yra skirtingo temperamento, mėgsta skirtingus dalykus , tačiau visi turi tam tikrą požiūrį į gyvenimą vertybes. Todėl , mano manymu , pati geriausia dovana artimam žmogui yra marškinėliai su užrašais , nes jie padeda išreikšti asmens – humoro jausmą, vertybes, pomėgius. Turbūt ne veltui sakoma, kad žmogų pasitinka pagal rūbą, išlydi pagal protą. Tad, jei norite padaryti draugui paslaugą ir padėti jam sukurti jo asmenybę atitinkantį įvaizdį, siūlau dovanoti būtent marškinėlius su užrašais. Tai malonu , gražu, smagu bei madinga. Jų būna visokiausių rūšių: neoniniai, su paveikslėliais, su citatomis. Sunkiausia yra išrinkti patį užrašą, nes jis turi būti neįžeidžiantis, taiklus ir netgi glostantis asmens, kuriam dovanoji marškinėlius su užrašais, širdį. Įjungus vaizduotę ar blogiausiu atveju – susiradus tekstą internete tau tikrai pavyks įgyvendinti šią misiją. Žinoma, prieš einant į saloną gaminti marškinėlius reikia apmąstyti ir techninius dalykus.

Tokius kaip šriftą, jo dydį, nes šriftas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo neblogas paveiksliuke ant marškinėlių gali atrodyti tragiškai. Aišku reikia nepamiršti ir draugo mėgstamos spalvos. Net gražiausi marškinėliai tau nebus malonūs, jei tave erzins jų spalva. Patarčiau paklausti draugo, kokia jo mėgstama spalva. Turėtų išduoti šią paslaptį. Prieš kokius dešimt metų tokia dovana buvo tikra sensacija ir, žinoma, labai nepigi, tačiau dabar marškinėliai su užrašais, kuriuos galite išsirinkti patys yra prieinami kiekvienam .

Taigi, siūlau nieko nelaukti ir artėjančių švenčių proga aprūpinti savo artimuosius praktišku, originaliu daiktu. Marškinėlių nebūna per daug . Su tokia dovana tikrai pradžiuginsi draugą , nes išrinkdamas tekstą marškinėliams- parodysi draugui, jog tu jį artimai pažįsti ir suvoki, ką jis vertina, mėgsta ir gerbia. Nepatarčiau tik pirkti jau iš anksto pagamintų marškinėlių su užrašais, nes jie nėra unikalūs, originalūs ir nesustiprina ryšio su kitu žmogumi. Tai paprasčiausia komercinė prekė. Norint išvengti tokių nemalonumų svarbiausia marškinėlius išrinkti pačiam, parinkti tinkamą jų dizainą ir prisimini draugo pomėgius.

Kokia puiki dovanų idėja

Kalėdų laikotarpiu tai tikrai gali būti panaudota kaip puiki dovanų idėja. Pavyzdžiui giminės marškinėliai su vardais ir zodiako ženklais, o gal senelių marškinėliai su visų anūkų vardais. Gali būti palinkėjimai ar net šeimos narių nuotraukos. Įsiviazduokite koks gražus būtų Kalėdinis vaizdelis, visai šeimai susėdus prie stalo su vienoda šeimos uniforma. Jei nepatinka marškinėliai tai glai būti kepuraitės, džemperiai ar net šalikėliai. Tačiau idėja yra unikali, geneali ir nebrangi. Jei paskaičiuoti kiek kainuotų kiekvienam giminės nariui nupirkti po dovaną tai urmu perkamas didelis marškinėlių kiekis bus tikrai nebrangi alternatyva. Be to tai bu dovana su realiu panaudojimu. Tokius marškinėlius galima nešioti kasdien, švenčių progomis. Na, o jei kažkam labai nepatiks tai medvilės skuduras namie dar niekam nepakenkė.

View Post

Papuošalai – moterų draugai

Ne veltui yra sakoma, jog papuošalai yra geriausi moters draugai. Tačiau nesupraskite neteisingai, puoštis iš mūsų mėgsta kiekvienas, tačiau kiekvieno papuošalai yra savotiški, jo stiliaus. Vieniems patinka sidabriniai papuošalai, kitiems auksiniai papuošalai, dar kitiems patinka mediniai papuošalai, tretiems papuošalai yra randai ant veido, dar kiti papuošalus išsitatuiruoja – ant piršto išsipaišo žiedą, ant kaklo – grandinėlę, ant kojos – kojos apyrankę. Kaip pasipuošti, kiekvienas žmogus atranda savą būdą ir sau patinkantį stilių, bei nieko  nevengdami puošiasi remdamiesi šiuo stiliumi. Kiekvieno žmogaus namuose rasime papuošalų – sidabrinių, auksinių, medinių, stiklinių, madingų šiuo laikotarpiu arba jau seniai išėjusių iš mados. Ir jauni ir seni, ir maži ir dideli – visi mėgsta kažkuo pasipuošti. Auksiniais auskarais, sidabrine grandinėle, sidabriniu laikrodžiu arba iš medinių, stiklinių arba keramikinių karoliukų apyranke.

Kokie faktai apie papuošalus

Sėdėdami, pavyzdžiui, parke ir stebėdami praeivius tikrai pastebėsite faktą, kad bene kiekvienas yra kažkuo pasipuošęs. Maža mergytė – spalvingu vėriniu ant kaklo, savo pastangomis susiverta gal kiek per didele apyranke ar nedidukais sidabriniais auskarais. Maištinga paauglė, kurios papuošalai jai labiau atrodo ne papuošalai, bet jos aprangos, kūno, gal net ir gyvenimo dalis – pasipuošusi rožančiumi, daugybe odinių apyrankių ir daugybe auskarų ne tik ausyse, bet ir veido srityje – lūpoje, nosyje ar antakyje. Paauglės, kurios nemaištauja ir nėra iššaukiančios savo įvaizdžiu taip  pat mėgsta sidabrinius auskarus, pakabukus arba apyrankes, laikrodžius arba grandinėles – pagal jų norą, pasirinkimą bei galimybes. Pro šalį praėjusi moteris dažniausiai bus pasipuošusi auksiniais arba sidabriniais papuošalais, kurie nekrenta į akis, tačiau puikiai papuošia ir pabrėžia prabangą, eleganciją ir grožį. Rečiausiai pamatysime pasipuošusį vyrą – dažniausiai jie puošiasi tik laikrodžiais ir nešioja vestuvinius žiedus. Dažniausiai papuošalus nešioja jaunesni vyrų giminės atstovai – bene iki trisdešimties metų mes galime rasti vyrą arba jaunuolį, užsidėjusį sidabrinę grandinėlę, apyrankę, įsivėrusį auskarą į ausį, taip pat nevengusių įsiverti auskarą į lūpą, nosį arba antakį. Vyrai nėra dideli papuošalų mėgėjai, tačiau šie pasipuošti taip pat nevengia. Taigi, galime teigti, kad papuošalus mėgsta visi.

View Post

Dažniausia eismo nelaimių priežastis – nuovargis

Nuovargis yra kur kas dažnesnė eismo nelaimių priežastis negu manoma. Nuvargus labai sumažėja automobilio vairavimo meistriškumas, ir vairuotojas pradeda klysti. Tikrinant vairuotojų judesių reakciją, pastebėta, kad jie klaidingai naudojosi valdymo prietaisais: iki darbo 12 proc kartų, po darbo 28% kartų.

Kartais eismo taisyklės pažeidžiamos ne dėl vairuotojo nerūpestingumo ar nedrausmingumo, o dėl nuovargio.

Nuvargus sumažėja jutimo organų jautrumas, dažniausiai pablogėja regėjimas naktį, raumenų-judinamasis pojūtis ir judesių koordinacija, atliekami nereikalingi judesiai, sumažėja dėmesio intensyvumas ir atsakomųjų judėjimo reakcijų greitis bei tikslumas. Nuvargus nebejaučiamas greitis, daromos nedidelės klaidos, vairuotojus labiau akina priešpriešinių automobilių žibintų šviesa.

Vairuotojo psichinę veiklą turi stimuliuoti iš išorės gaunama informacija. Yra optimalus informacinės apkrovos dydis. Kai informacijos per daug arba per mažai, vairuotojas greičiau nuvargsta.

Mieguistumas

Būdingas nuovargio požymis yra mieguistumas. Vairuotojo darbe mieguistumas, o kartais ir miegas, yra pats pavojingiausias nuovargio pasireiškimas. Pavyzdžiui, JAV statistikos duomenimis, 3,3% visų vairuotojų, kurie buvo eismo nelaimių su mirtina baigtimi dalyviai, nelaimės metu miegojo arba buvo nuvargę, o labiausiai perpildytose sankryžose vairuotojai taip pat miegojo arba buvo mieguisti (HHHAT’o duomenimis, kai kuriuose TSRS automobilių keliuose nuo 1,7 iki 2,4% eismo nelaimių įvyko dėl to, kad ilgose tiesiose kelio atkarpose vairuotojai užmigo). Daug greičiau vairuotojas užmiega naktį.

Vairuotojas yra mieguistas ne tik dėl nuovargio, bet ir dėl kitokių priežasčių: eismo monotoniškumo, dėl ilgą laiką atliekamo darbo vienodumo, raumenų tonuso sumažėjimo, aukštos oro temperatūros kabinoje, daug prisivalgius. Tokioje būklėje pablogėja vairuotojo psichinės funkcijos ir susidaro vadinamoji „slopinimo būklė”, „atbukimas”, „kelio hipnozė”. Vairuojant automobilį, dažnai užmiegama ir atvertomis akimis. Pavargus vairuotoją apninka apatija, suglebimas, slopinimo būsena. Dėmesį užgožia, mintys, neturinčios nieko bendra su automobilio vairavimu. Lengvai gali susidaryti iliuzinis eismo aplinkybių vaizdas. Atbunka atsakomybės jausmas Daugelis patyrusių vairuotojų prisipažįsta, kad dirbdami tokią būklę patyrė ne vieną kartą.

Slopinimo būsena vairuojant automobilį galima dėl nervinio išsekimo ir nuovargio ilgai važiuojant, dėl varginančio darbo prieš reisą ir nepakankamai pailsėjus. Daugiau kaip 15proc eismo nelaimių, įvykstančiu tiesiose kelio atkarpose, priežasčių lieka neišaiškintos. Manoma, kad jos susijusios su vairuotoju psichikos slopinimo būsena.

Prof. V. Babkovo duomenimis, 25ame vienodo tiesaus kelio ruožo kilometre eismo nelaimių įvyksta du kartus daugia negu 3iame kilometre. Tai paaiškinama automobilio vairavimo monotoniškumu, kuris sumažina vairuotojo dėmesio intensyvumą.

Kovojimas su slopinimo būsena

Daug kartu buvo mėginta kovoti su slopinimo būsena, tačiau norimų rezultatų nepasiekta. Pavyzdžiui, yra nustatyta, kad Amerikos sunkvežimių vairuotojų vartojamos tabletės nuo mieguistumo ir nuovargio važiuojant didelius nuotolius gali pakenkti sveikatai.

Kovojant su eismo nelaimėmis dėl vairuotojų slopinimo būsenos, JAV, Australijoje, Prancūzijoje ir Japonijoje sukurti vadinamieji „budrumo prietaisai”, kurie, sumažėjus vairuotojo aktyvumui darbo metu (atsileidus rankų raumenims, staigiai sumažėjus vairuotojo judesių kiekiui, jam nereaguojant į specialius šviesos ir garsinius signalus), automatiškai išjungia uždegimo sistemą.

Kovos su vairuotojų slopinimo būsena tyrimų autoriai rekomenduoja vienodose kelio atkarpose kalbėtis su keleiviais (jeigu tai nesudaro pavojaus eismui), garsiai dainuoti, kramtyti džiovintus vai sius arba rūgščius saldainius. Patartina periodiškai įjungti radijo imtuvą, tačiau reikia vengti monotoniškos ir dėmesį blaškančios muzikos. Tokiu atveju labiausiai tinka linksma radijo programa arba lengvoji muzika.

Pagrindinė priemonė nuovargiui ir, slopinimo būklei išvengti yra, racionalus vairuotojo darbo ir poilsio režimas.

Kolegos teikia automobiliu supirkimas Vilniuje paslaugas kai automobiliai yra patyrę avarijas nuo nuovargio ir mieguistumo padarinių.

PAVARŲ DĖŽIŲ VARIANTAI IR JŲ VEIKIMO PRINCIPAI

View Post

Žinomi 5 tulpių lapų tipai

Tulpių Lapai

 Žinomi 5 tulpių lapų tipai: 1) sėklaskiltė, 2) pamakštinis lapas, 3) ža­li generatyvinio ūglio lapai, 4) pakitęs lapas svogūno dengiamasis lukštas ir 5) pakitęs lapas — svogūno maitina­masis lukštas. Iš mažų svogūng išauga pamakštinis lapas (kuo svogūnas mažes­nis, tuo šis lapas siauresnis). Ant žy­dinčių tulpių stiebų ties bambliais išauga 3-5 (kartais 1-12) juos gau­biantys lapai be lapkočių. Apatiniai lapai patys didžiausi, aukščiau esant labiau siaurėja negu trumpėja. Ties viršutiniu bambliu lapas būna trumpo­kas ir siauras, dažnai įskelta viršūne. Tulpių lapai būna pliki ir apaugę trum­pais plaukeliais, lygūs arba banguoti, įvairių atspalvių žalios spalvos. Daugu­mos Kaufmano ir Greigo bei kai kurių Fosterio grupės veislių lapai dėl susi­dariusių antocianų iki žydėjimo pabai­gos būna violetiškai dryžuoti arba dė­mėti, vėliau dėmės palaipsniui išblun­ka ir jie tampa ištisai žali. Kai kurių tulpių rūšių (T. vvedenskyi, T. androma, T. carinata) lapai ypač egzotiški.

Lapai generatyvinio ūglio ašyje susi­formuoja

Lapai generatyvinio ūglio ašyje susi­formuoja anksčiau už žiedą ir svogūno ramybės metu jau šiek tiek paauga. Ve­getacijos metu jie labiausiai auga nuo butonizacijos iki žydėjimo, kaupdami fotosintezės produktus ir naudodami motininio svogūno ir dirvos maisto medžiagas.

Tulpėms peržydėjus, lapų asimiliatus sunaudoja naujieji svogūnai, palaips­niui pasisavindami juose susikaupusius angliavandenius bei N, P, K, Mg, Zn, B, Cu, Mn. Nudžiūvusiuose lapuose pasi­lieka Ca, Na, Fe, Mo, Al.

Daugelis autorių nurodo, kad svogū­nų derliui mažiau įtakos turi lapų pa­viršiaus plotas negu augalų vegetacijos trukmė. Nuskynus visus lapus prieš žydėjimą, svogūng derliaus masė tesu­darė 20% tos masės, kuri išaugo esant visiems lapams, o nuskynus lapus po žydėjimo, derliaus masė buvo atitin­kamai 50% mažesnė. Lapai greičiau nudžiūva, kai peržydėjus augalams trūksta drėgmės, būna vėjuoti arba labai šilti orai. Mūsų respublikoje di­džiausios žalos jiems padaro botrytio­zė. Greičiau nudžiūna ir labai tankiai pasodintų ar supuolusioje dirvoje au­gančių tulpių lapai.

Tulpės Žiedas

Tulpės žiedas ciklinis (ratiš­kas), sudarytas iš 2 apyžiedžio ratų (pirmasis ratas pakitę taurėlapiai) ir 2 kuokelių ratų, po 3 narius kiekviena­me rate bei mezginės, sudarytos iš 3 suaugusių vaislapių. Ziedas nukreiptas aukštyn, dažniausiai ant stiebo būna vienas, tačiau yra ir daugiažiedžių rū­šių bei veislių. Tulpių žiedų forma labai įvairi, o dar ivairesnė spalva. Gamtinių rūšių vyrauja geltona ir raudona spal­va arba jų deriniai, kultūrinių veislių yra labai daug spalvų ir atspalvių.

Žiedų spalvą lemia antocianų miši­niai. Pagrindiniai tulpių žiedų pigmen­tai yra pelargonidinas, cianidinas ir delfinidinas-gliukozidas, nuo kurių san­tykio priklauso žiedų spalva.

Info paimta iš: tulpės taip remtasi šiuo tekstu: https://pauliusc.lt/tulpes-generatyvinis-uglis-ir-dukteriniai-svogunai/

View Post

Automobilis „Skoda-1000 MB” modelis

1969 metais iš pagrindų modernizuojamas bazinis „Skoda-1000 MB” modelis. Pakeičiama kėbulo konstrukcija (kitokias formas įgyja priekiniai bei užpakaliniai sparnai, kapotai). Kėbulo vidaus įranga nuprojektuojama pagal eismo saugumo reikalavimus. įrengiami diskiniai stabdžiai, supaprastinami kai kurie mazgai. Tačiau bendra automobilio komponuotė lieka tokia pat kaip ir „Škodų-1000 MB”. Serijinė naujųjų „Škoda-100″ ir „Škoda-110″ gamyba prasidejo 1969 metais. Taip pat gaminami ir „liuksai” — „Škoda-100L” bei „Škoda-110L”. Naujieji automobiliai yra galingesni ir greitesni. Pavyzdžiui, „Škoda¬100″ ir „Škoda-100L” galima važiuoti 125 km per valandą o „Škoda-110″ ir „Škoda-110L” 135 km per val.

Gamyklos filialas Kvasiny mieste 1970 metais pradėjo gaminti naujojo modelio sportinį automobilį „Škoda-11OR Kupe” su ištaigingu dviejų durų kėbulu ir 62 AG varikliu, Pastaruoju metu Čekoslovakija gamina dar galingesnius automobilius „Škoda¬105″, „Škoda-120L”, „Škoda GLS”.

Kaip ir anksčiau „Škodos” filialas Vrchlabi mieste surinkinėja automobilius su specialios paskirties kėbulais (mikroautobusus, furgonus, sanitarinius ir k t.).

Gamykla „TATRA” visą laiką tobuliną aerodinamiškų lengvųjų automobilių su oru aušinamais varikliais konstrukciją. Pirmasis „Tatros” modelis „Tatra-77″ buvo pradėtas gaminti 1934 m. Apie 40 metų truko bandymai ir štai 1973 m. sukuriamas ir pradedamas gaminti automobilis „Tatra-613″. Nuo visų kitų pasaulyje gaminamų lengvųjų automobilių jis skiriasi pavaros agregatu (pagrindinė pavara yra variklio karteryje ir tepama tuo pačiu tepalu). „Tatros-613″ variklis įmontuotas užpakalyje virš varomojo tilto. Jis yra V-8 tipo, darbinis tūris — 3500 cm3. Maksimalus šio modelio „Tatros” greitis 190 km per val. Automobilis turi nepriklausomą visų keturių ratų pakabą, diskinius stabdžius, vairo mechanizmą su hidrauliniu ratų virpesių ir smūgių amortizatoriumi. Ketverių durų kėbule telpa 5 keleiviai. ,,Tatros-613″ gaminamos nedidelėmis serijomis (apie 1500 per metus).

Šiandien Čekoslovakijos automobilių pramonė — viena iš svarbiausių centralizuotai valdomų ir kompleksiškai plėtojamų liaudies ūkio šakų. 1965 metais

Buvo įkurtas trestas ČAZ (Česke automobilove zavody), kuris sujungė kelias dešimtis šios pramonės  šakos įmonių. Visos Čekoslovakijos automobilių pramones įmonės per metus pagamina apie 220 tūkst. mašinų, kurios eksportuojamos į 84 pasaulio šalis. Daugiausia savo automobilių Čekoslovakija tiekia socialistinėms šalims.

Mūsų šalyje populiarūs čekiški automobiliai škoda-706 RTTN su puspriekabėmis šaldytuvu „Alka”, triašiai savivarčiai „Tatra-138″ ir „Tatra 148″, dirbantys šiaurėje, sunkvežimiai „Praga-V35″, kurių sutiksime ir Lietuvos keliuose, taip pat daugelio mėgstami motociklai „Jawa”, „Skodos” vežiojantys keleivius 23 miestuose. Apie 430 čekiškų troleibusų kursuoja Vilniaus ir Kauno gatvėse…

View Post

Gyvataro sukiniai ir apėjimas vieno apie kitą

Sukiniai ir apėjimas vieno apie kitą. Grojama antroji muzikos dalis.

Visi, pasileidę rankomis, daro po vieną sukinį dešinėn ir kairėn, o paskui, sukryžiavę rankas priekyje, apeina porose vienas apie kitą, kaip I posme.

  1. b) Sukimasis už parankių.

Poros, susikabinusios dešinėmis, o vėliau kairėmis parankėmis, sukasi dvigubuoju žingsniu, kaip I posme.

  1. Tvorelės.

Grojama pirmoji muzikos dalis.

Pakartoja II posmo judesius. Tvorelės suartėja ir vėl grįžta savo vietas.

  1. a) Merginų suėjimas į vidurį.

Grojama antroji muzikos dalis.

Merginos sukiniais ir dvigubaisiais žingsniais sueina į vidurį, o vyrai tuo metu daro sukinius į šonus ir, truputį paėjėję į priekį, grįžta atgal.

  1. b) Merginų sukimasis už parankių.

Merginos viduryje sukasi už dešinių ir už kairių parankių, kaip II posme, o vyrai daro sukinius dešinėn ir kairėn. Paskui, pasisukę dešiniuoju pečiu į merginas, šoka dvigubuoju žingsniu į priekį ir atgal.

  1. Gyvataras atskirai.

Grojama pirmoji muzikos dalis.

Visi pakartoja III posmo pirmos dalies judesius. Merginos, susikabinusios eilėmis, šoka Gyvataro žingsniu dešinėn ir kairėn, o vyrai tvorelėmis, priartėdami prie merginų ir grįždami atgal.

  1. a) Grįžimas prie savo porų. Grojama antroji muzikos dalis.

Merginos ir vyrai, susikabinę eilėse, daro trigubuosius žingsnius į priekį ir atgal, o paskui dvigubaisiais žingsniais lenda pro tvoreles, kaip III posmo antroje dalyje. Pralįsti reikia pro tuos pačius tarpus.

  1. b) Pabaiga

Merginos ir vyrai, susikabinę porose paprastai, daro sukinius į vieną ir j kitą pusę, kaip anksčiau. Apsisukant rankas reikia perkelti per galvą.

Po paskutinio sukinio priekyje esančių keturių porų vyrai susikabina vienoje eilėje rankomis paprastai, veidu pasisukę į žiūrovus. Taip pat eilėse paprastai žemai susikabina antrųjų keturių porų merginos, o už jų ir vyrai. Jie visi taip pat į žiūrovus pasisukę veidu.

Keturiais dvigubaisiais žingsniais avanscenoje esantieji vyrai ir merginos pasikeičia vietomis.

Vyrai, pakėlę rankas aukštai virš galvų, traukiasi atbuli atgal, o merginos keturiais dvigubaisiais žingsniais pasilenkusios išlenda pro tarpus į žiūrovų pusę. Pralįsti telkia pro dešinį savo vyro petį. Pralindusios merginos susikabina rankomis paprastai žemai vienoje eilėje.

Tuo metu gilumoje esančios dvi tvorelės šoka keturis dvigubuosius žingsnius į priekį ir priartėja prie avanscenoje esančių šokėjų.

Priekyje esančios merginos, pakėlusios rankas aukštyn, traukiasi atbulos atgal, o pro jų kairį petį išlenda į priekį vyrai. Gilumoje esančios merginos ir vyrai šoka dar tris dvigubuosius žingsnius į priekį. Šešiolikto takto pabaigoje visi sustoja, kaip nurodyta. Priekyje esą keturi vyrai suklaupia ant dešiniųjų kelių. Jie susikabinę eilėje rankomis paprastai. Jų merginos, taip pat susikabinusios eilėje, sustoja už jų, truputį pasilenkusios į priekį. Kitos keturios merginos, susikabinusios eilėje pakeltomis ligi pečių rankomis, sustoja tiesiai. Jų vyrai, susikabinę rankomis ir jas pakėlę galvos aukštyje, sustoja į paskutinę eilę. Taip pabuvę keletą sekundžių, tie vyrai, kurie buvo atsiklaupę, atsistoja, visi kiti šokėjai pasileidžia rankomis. Visi šokėjai sustoja į dvi eiles, pasisukę veidu į žiūrovus. Priekyje esančių keturių porų merginos savo vyrams iš kairės, o kitų keturių porų — iš dešinės.

Dainų šventėje Gyvatarui šokėjus reikia sustatyti eilėmis, po kelis ratelius kiekvienoje. Pusė ratelio vienoje eilėje, o kita pusė — gretimoje. Šokis nuo pradžios ligi galo atliekamas be jokių pakeitimų. Nuo šokio vidurio (pradedant IV posmu) eilės aikštėje susidaro.

Šokių bateliai Vilniuje ne tik padėda šokti tokius šokius kaip Gyvataras.

View Post

Kaip išsirinkti batutą, jei perkate internetu?

Interneto galimybės nebestebina nieko. Jei vakar užsisakyti drabužių ar maisto atrodė savaime suprantama, šiandien tiesiai į namus ar biurą gausite ką tik pagamintą vakarienę, šviežiai išspaustų sulčių, baldus, buitinę techniką ar bet kokias kitas prekes. Ir nors daliai žmonių atrodo, kad realiai pamačius prekę, ją pirkti saugiau, vartotojų teises ginantys įstatymai ir grąžinimo garantijos leidžia būti tikriems, kad atradus menkiausią trūkumą, bet kokį daiktą nesunkiai grąžinsite atgal ar pakeisite nauju. Tos pačios taisyklės galioja ir su smagiam laisvalaikiui skirtomis prekėmis, tokiomis kaip batutai. Deja, vis dar vyrauja stereotipas, kad jie kainuoja labai daug, tad didelius kiemus turintys žmonės taip ir lieka neišmėginę batutų teikiamų džiaugsmų. Kaip rasti išeitį? Ji labai paprasta – tai batutai internetu. Keletas patarimų, kaip pasirinkti geriausią variantą.

Skirkite laiko palyginimui

Jei pamatėte jums patikusį batutą, nepulkite jo pirkti pirmoje pasitaikiusioje parduotuvėje. Gali būti, kad Google paieškoje suvedę naktinę frazę batutai internetu ir šalia pridėję gamintoją, rasite elektroninių parduotuvių, siūlančių kur kas patrauklesnes įsigijimo sąlygas. Apskritai, nusižiūrėjus bet kokį stambesnį daiktą, reikalaujantį didesnių investicijų, nepatartina kliautis pirma į galvą šovusia mintimi – leiskite joms  susigulėti bent per naktį ir įsitikinkite, kad priėmėte tinkamą sprendimą.

Nesivarginkite ieškodami transporto

Jei neturite nuosavo automobilio arba į jį niekaip netilptų didelė dėžė, į kurią supakuotas batutas, nesivarginkite ir nelaukite, kol parduotuvė pasiūlys nemažai kainuojančias prekių atvežimo paslaugas. Elektroninės parduotuvės, tarp kurių prekių ir batutai internetu, paprastai siūlo nemokamą pristatymo į namus paslaugą. Tad renkantis šį laisvalaikio žaidimą atkreipkite dėmesį ir į tai, koks transportavimo mokestis yra taikomas.

Pritaikykite savo poreikiams

Kad nepirktumėte katės maiše, batutai internetu turi būti pasirenkami remiantis ne tik pirmuoju įspūdžiu pamačius prekės nuotraukas. Verta įsigilinti į specifikacijas ir atsižvelgti, koks batuto kilimėlio skersmuo, kaip jis tvirtinimas, kokio tipo kopėtėlės pridedamos, ar yra apsauginis tinklas, specialus apdangalas nuo saulės bei lietaus ir t. t. Visa tai labai svarbu tam, kad jūsų įsigyti batutai internetu puikiai atliktų savo paskirtį, nesukeltų nepatogumų juos pastačius ir būtų pritaikyti itin permainingam lietuviškam orui.

View Post

Veiksniai lemiantys nekilnojamojo turto kainą

Pačią vertę teikia taipogi keturios aplinkos jėgos [8]:

  1. Fizinės aplinkos jėgos.

1.1. Gamtinė aplinka – pati žemė, topografija, dirvos struktūra, prieiga, buvimo vieta, klimatas, mineraliniai ištekliai, augalų ir gyvūnų buvimas, grožis, harmonija ir ekologinė pusiausvyra.

1.2. Negamtinė aplinka – žemės valdų dydis ir forma, žmonių užimtumo, verslo ir pramonės struktūra, komunalinės paslaugos, aplinkosauga, sveikatos apsauga, keliai, aerouostai, jūrų uostai, laivybos keliai, viešasis transportas, komunikacijos ir poilsio zonos, mokslo ir švietimo bei kultūros įstaigos.

  1. Socialinės aplinkos jėgos – šeimos dydžio ir amžiaus grupių pasiskirstymas kaimynystėje, gyventojų skaičiaus augimas, mažėjimas ar pokyčiai kaimynystėje, regione ar šalyje, gyvenimo stilius ir pragyvenimo lygis, požiūris į teisę, valdžią ir asmeninę atsakomybę, požiūris į plėtrą, vystimąsi/ augimą ir ekologiją, požiūris į švietimą.
  2. Ekonominė aplinka – pajamų lygis kaimynystėje, įsidarbinimo galimybės ir tendencijos, atlyginimų lygis, kreditų gavimo tikimybė ir palūkanų norma, kainų lygis ir mokesčių už nuosavybę našta, asmeninių santaupų lygis ir investicijų grąža, bendras verslo aktyvumas, paklausa ir pasiūla, prekių ir paslaugų pasiūla.
  3. Politinės aplinkos jėgos – teritorinis planavimas, statybos ir saugumo reguliavimas, aplinkosaugos įstatymai, nykstančių rūšių apsaugos aktai, policijos, ugniagesių ir sveikatos apsaugos tarnybos, nusikaltimų prevencija, švietimas ir poilsio zonos, viešieji darbai, fiskalinė politika ir mokesčiai, politika ir kontrolė, vyriausybės remiamos miestų pertvarkymo ir statybų finansavimo programos, verslo ir pramonės reguliavimas.

Pokyčiai šalies ekonomikoje taip pat turi didelį poveikį nekilnojamojo turto kainai. Galima išskirti tokius ekonominius faktorius: bendrosios ekonomikos vystimosi tendencijos ir verslo ciklai, nekilnojamojo turto pasiūlos faktoriai (parengtų NT objektų pasiūla, naujos statybos, tuščių/neįsisavintų žemės plotų pasiūla), paklausos faktoriai (gyventojų skaičius, perkamoji galia), vyriausybės veikla (namų statybos ir miesto plėtros programos, vyriausybinė bankinė ir monetarinė politika, energetika ir aplinkosauga, fiskalinė politika.

2.1  Nekilnojamojo kultūros paveldo išskirtinumas

Išvardinti veiksniai daro įtaką nekilnojamam turtui vertei, taip pat ir kultūros paveldo ekonominei vertei. Tačiau kultūros paveldo objektai turi daug bruožų, kuriais jie skiriasi nuo paprastų, ne kultūros vertybių statinių. Pagrindiniai unikalūs bruožai: didėjanti teisinė apsauga; architektūrinė, istorinė, mokslinė ar meninė vertė; apribojimai, susieti su  naudojimu, perdavimu, naudojimo paskirties pakeitimu, modernizavimo darbai; įsipareigojimai padaryti juos prieinamus visuomenės ir mokslo bei švietimo tikslams.

Dabartiniai teisės aktai, reglamentuojantys kultūros paveldo objektus ypač stipriai riboja jų paskirties pakeitimą, nes pritaikant statinį kitam naudojimui dažnai reikia-  keisti ar įstatyti naujoje vietoje langus, keisti fasado detales, perkelti ar išgriauti vidines pertvaras. Teisinė struktūra šiuo metu veikia kaip kultūros vertybės vertę mažinantis veiksnys. Tačiau kita vertus, visi atlikti pakeitimai dažniausiai menkina pastato kaip kultūrinės vertybės architektūrinę, istorinę ar meninę vertę. O pastaroji vertė labai svarbi, kaip išskirianti objektą iš kitų ir suteikianti ypatingą statusą tarpe viso nekilnojamo turto. Šį kriterijų galima vertinti kaip labai ryškiai didinantį objekto vertę.

Kultūros paveldo vertę mažina

Apribojimai, susieti su jų naudojimu, perdavimu, naudojimo paskirties pakeitimu, modernizavimo darbais turbūt savaime aišku – kultūros paveldo vertę mažina. Nes esant tokiems apribojimams dažnai neįmanoma naudoti nuosavybės pagal jai nustatytą maksimalų ir geriausią panaudojimą. O tai labai svarbu įsigyjant kultūros vertybę. Juk esant bent mažiausiems trukdžiams tos vertybės naudojimui, jos vertė savaime suprantama – krenta.

Vertindami kultūrinės vertės ir visuomeninės reikšmės objektus turime atsižvelgti ir į elementus, kurie išskiria istorinį turtą iš kitų [8]:

  1. Jų artimiausios aplinkos svarba kaip jų neatskiriamos dalies (žemė, specialus planavimas, vaizdai šalia turto ir jų tarpusavio ryšys, paties turto vaizdas ir jo aplinka ir t.t.).
  2. Retas jų pristatymas rinkoje.
  3. Dažnas dalinis ar visiškas jų funkcionalumo, priskirto originaliam naudojimui, mažėjimas.

Nustatant vertinamo turto rinkos vertę atkreipiamas dėmesys į tokius veiksnius kaip turto savininko (nuomininko) pelnas – pajamos iš nuomos, pajamos iš turte vykdomo verslo, įskaitant unikalumo prestižą ir istorinio turto patrauklumą; turto naudojimo ir nuomos kaina; kainos, susietos su turto pagerinimų, reikalaujamų atitinkamų apsaugos tarnybų, finansavimo stoka; apribojimai dėl unikalių turto ypatybių (pritaikymo ir išsaugojimo darbų, suteikiančių turtui reikiamą atstatymo formą, tvarka ir draudimai; atnaujinimo darbų apimties ir laikotarpio tvarka bei draudimai, susieti su istorinio turto prižiūrėtoju; apribojimai dėl pratęsto techninės dokumentacijos, kuri yra sąlyga gauti leidimą atnaujinimo/atstatymo darbams, laukimo periodo; rūpesčiai dėl reikalavimo naudotis tradiciniais atnaujinimo darbų metodais naudojant brangesnes pastatų medžiagas ir samdant aukštesnę kvalifikaciją turinčius atnaujinimo darbų specialistus. Kitos individualaus pobūdžio kliūtys priklausančios nuo prestižo ir pastato tipo. Turbūt savaime aišku, jog tokie apribojimai ir kliūtys mažina kultūros objekto vertę.

Istorinio turto rinkos vertė apskaičiuota naudojant palyginamąjį metodą yra nustatoma apsvarstant toliau pateikiamus panašumus [8]:

  1. Turto bruožus, kaip – padėtis, visiškas skirtingų komunikacijų prieinamumas, artimiausios apylinkės, žemės sklypo dydis, techniniai ir ekonominiai pastato parametrai, taip pat statybai tinkantis miškas, abiejų paminėtų elementų planas ir ryšys tarp jų, jų tinkamumo ir naudingumo būklė, ryšio paslaugų priemonių tipas, potencialaus vystymo galimybės susietos su istorinio turto prižiūrėtojo sprendimais ir vystymo planų sąlygomis.
  2. Nematerialūs bruožai tokie kaip: unikalios padėties patrauklumas ir specialios architektūrinės prielaidos, stiliaus vienarūšiškumas ir architektūrinių formų estetika, istorinė ir kultūrinė vertė, tokio turto retumas įprastinio turto rinkoje (pasiūla).

Jei nustatoma rinkos ar atnaujinimo vertė, atkreipiamas ypatingas dėmesys į sekančius objektų vertę įtakojančius veiksnius: jų gamtovaizdžio vientisumą, kuris reiškia natūralios aplinkos įtaką artimiausiai turto architektūros elementų aplinkai, kuri turi pastebimą įtaką istorinio turto vertei; jų kraštovaizdis ir erdvės naudingumas, kuris reiškia gamtos aplinkos duotų elementų naudingumą architektūrinėse istorinio turto erdvinėse struktūrose atnaujinimo darbams. Vėlesnė reikšmė: atnaujinamos ar esamos būklės išsaugojimas; elementų, kurie nedaro poveikio planams, pertvarkymas ir palikimas, prarastų elementų atnaujinimas ar pertvarkymas, kuris, neskaitant atnaujinimo darbų, reikalauja pakeitimų kompozicijoje, susietoje su naujų funkcijų įvedimu – žymių pagrindų ir ikonografinių medžiagų atkūrimas ar atstatymas; likvidavimas dėl eklektizmo (istorinio stiliaus trūkumo), per didelių istorinių įrengimų investicijų ir apdailos darbų (būtinas istorinis turtas, kuris turi svarbius natūralius elementus, alternatyvaus panaudojimo vertės nustatymas). Surašyti elementai įtakoja turto vertę labiau nei vertinami natūralūs elementai, kurie paprastai neturi konkrečios materialinės vertės dėl priverstinių apribojimų. Vertintojas, kuris apsvarsto aukščiau minėtas sąlygas, vertindamas visada turėtų įvertinti jų poveikį pradėtam vertinimui [8].

Nekilnajamo turto objektų vertės nustatymas

Tam tikros paskirties objektams nustatoma vertė vadovaujantis ir papildomais kriterijais. Skirtingi faktoriai nurodo skirtingą patrauklumo lygį ir turi būti išanalizuoti vertinant į registrą įtrauktus pastatus, pvz.: teatrui – automobilių stovėjimo aikštelių artumas, galimybė įrengti restoraną ar barą teatre; viešbučiui – galimybė didinti pastatą ar statyti naujus statinius, galimybė automobilių stovėjimo aikštelei, sporto įrenginiai (teniso, jodinėjimo aikštelės, plaukiojimo baseinai, golfo aikštynai); piliai vyno regione – vyno aplinka yra svarbi, jei pilis gali būti panaudota vyno gamybai. Pilies vardas ant vyno butelio yra priežastis didinti jo vertę [5].

Suprantama, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimas yra šiek tiek sudėtingesnis, mat kol nėra aiškus ne tik labiausiai tinkamas metodas vertei nustatyti, bet dargi reikia įvertinti daugelį kriterijų, į kuriuos vertinant paprastą objektą nereiktų atsižvelgti.

šaltinis: http://priority.lt/mazmenines-prekybos-patalpu-rinka/

View Post

Vairuotojų darbo laiko normavimas ir paskirstymas

Svarbus saugaus eismo organizavimo klausimas yra vairuotojų darbo laiko normavimas ir paskirstymas, nes vairuoti automobilį nuvargus yra pavojinga. Eismo taisyklėse vairuotojui draudžiama vairuoti transporto priemonę taip nuvargus, kad nuovargis galėtų turėti įtakos eismo saugumui. Tačiau vairuotojui sunku nustatyti nuovargio laipsnį, kuriam esant jis turėtų nebevairuoti automobilio, kadangi nuovargio ir pavargimo pasireiškimo laipsniai gali nesutapti.

Pavargimas gali lengvai maskuoti emocinis susijaudinimas arba kiti faktoriai. Tokiu atveju vairuotojas nesijaučia pavargęs, ir nuovargis gali pasireikšti netikėtai, staiga sumažėjus darbingumui arba, apimant mieguistumui.

TSRS vidaus reikalų ministerijos kelių eismo saugumo mokslinio tyrimo instituto duomenimis, vairuotojai, dirbantys nuo 7 iki 12 valandų, j eismo nelaimes užmigę patenka maždaug 2 kartus dažniau negu dirbantys iki 7 valandų. Jeigu dirbama daugiau kaip 12 valandų, tai eismo nelaimių įvyksta 9 kartus daugiau. Po 12 val. darbo mirtinų eismo nelaimių yra 1,5 karto daugiau negu po 8 val. darbo.

Tiriant darbo fiziologiją, nustatyta, kad geriausias kovos su nuovargiu ir pervargimu metodas yra taisyklingas darbo ir poilsio derinimas. Čekoslovakijos darbo saugumo ir fiziologijos tyrimo instituto darbuotojai nustatė priklausomybę tarp nelaimingų atsitikimų skaičiaus ir darbo trukmės. Nustatyta, kad po 8 darbo valandų didėja santykinis eismo nelaimių kiekis: kai darbo trukmė iki 10 val. — didėja pamažu, o nuo 10 iki 11 val. labai greitai. Tačiau reglamentuojant vairuotojo darbą, neįvertinus jo poilsio prieš darbą, tikslo pasiekti negalima. Iš statistikos vairuotojų, kurie iki darbo pradžios nepakankamai pailsėjo, vairuodami automobilį užsnūsta jau po 3,5 val. Jeigu vairuotojas pamainos išvakarėse gerai nepailsės, tai, net sutrumpinus jo darbo laiką, jis nuvargs anksčiau.

Autotransporto įmonėse vairuotojams nustatyti įvairūs darbo režimai, kurie yra pagristi bendru mėnesio darbo laiko balansu. Tačiau ne visada įvertinamas laikas, kurį vairuotojas sugaišta prie degalinių, plaudamas automobilį, užpildydamas kelionės lapą ir kitus dokumentus, nors dėl to vairuotojo darbo diena pailgėja. Kai kurios autotransporto įmonės pratęsia vairuotojo darbo dieną (iki 10-11 val. ir daugiau), o vėliau jam suteikia papildomo poilsio laiko. O jeigu atsižvelgiame į neapskaičiuotą darbo pradžios ir pabaigos laiką (vidutiniškai 2,5 val.) ir laiką, sugaištamą vykstant į darbą ir iš jo, tai vairuotojo užimtumas siekia iki 16-18 val. per parą. Nustatyta, kad po 10 val. darbo ar nuvažiavęs daugiau kaip 450 km, vairuotojas dėl nuovargio klysta dažniau.

Leningrado     universiteto Aukštosios nervinės veiklos katedros tyrimais nustatyta, kad vairuotojams neigiamos įtakos turi ankstyva darbo pradžia. Rytinėje pamainoje vairuotojų darbingumas blogiausias. Vėliau darbingumas didėja iki darbo dienos vidurio ir šiek tiek mažėja pamainos pabaigoje.

Išnagrinėję vairuotojų darbą, HPIHAT’o Leningrado filialo darbuotojai nustatė, kad dėl ilgos darbo dienos atsiradęs nuovargis neturi daug įtakos jaunų vairuotojų kraujo apytakos ir kvėpavimo organų funkcijoms, tačiau dėl to pablogėja dėmesio koncentracija ir kitos reakcijos. Pagyvenusių ir ilgą darbo stažą turinčių vairuotojų kraujospūdis ir kitos gyvybinės organizmo funkcijos į darbo pabaigą labai pakinta. Tyrinėtojai mano, kad 11, 7 val. darbo dieną su dviejų valandų pietų pertrauka negalima rekomenduoti jauniems vairuotojams, kuriems nustatyti medicininiai apribojimai. Tyrinėtojai taip pat mano, kad negalima leisti dirbti pagyvenusiems vairuotojams naktį dviejų pamainų darbe.

Tarptautinė organizacija, reglamentuojanti tarptautinius pervežimus (Europos susitarimas dėl tarptautinių pervežimų transporto priemonių tarnybinio personalo narių darbo), numato, kad kiekvieną dieną galima vairuoti automobilį ne ilgiau kaip 8 val. Be to, vairuotojo darbo trukmė gali pasiekti 9 val., tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę. Be pertraukos vairuoti leidžiama ne ilgiau kaip 4 val. ir išimtiniais atvejais 4 val. 30 min. Vairuojant turi būti daroma ne trumpesnė kaip 1 val. pertrauka poilsiui (arba dvi pertraukos po 30 min.).

Gorkio darbo higienos ir profesinių susirgimų MTI (mokslinio tyrimo instituto) tyrimais nustatyta, kad vairuotojų darbingumas po 10 val. darbo, nepriklausomai nuo dienų skaičiaus po poilsio dienos, staigiai sumažėja ir yra nesuderinamas su saugiu eismu.

Daugumai tiek vairuotojų tiek supirkėjų, kurie teikia automobilių supirkimas Kaune paslaugas optimali darbo dienos trukmė yra 7-8 val., o maksimali — 10 val. su sąlyga, kad buvo pakankamai pailsėta.

Šaltinis – vikipedija

View Post