Centrinė hipoteka | straipsniai | blogas

Žinomi 5 tulpių lapų tipai

Tulpių Lapai

 Žinomi 5 tulpių lapų tipai: 1) sėklaskiltė, 2) pamakštinis lapas, 3) ža­li generatyvinio ūglio lapai, 4) pakitęs lapas svogūno dengiamasis lukštas ir 5) pakitęs lapas — svogūno maitina­masis lukštas. Iš mažų svogūng išauga pamakštinis lapas (kuo svogūnas mažes­nis, tuo šis lapas siauresnis). Ant žy­dinčių tulpių stiebų ties bambliais išauga 3-5 (kartais 1-12) juos gau­biantys lapai be lapkočių. Apatiniai lapai patys didžiausi, aukščiau esant labiau siaurėja negu trumpėja. Ties viršutiniu bambliu lapas būna trumpo­kas ir siauras, dažnai įskelta viršūne. Tulpių lapai būna pliki ir apaugę trum­pais plaukeliais, lygūs arba banguoti, įvairių atspalvių žalios spalvos. Daugu­mos Kaufmano ir Greigo bei kai kurių Fosterio grupės veislių lapai dėl susi­dariusių antocianų iki žydėjimo pabai­gos būna violetiškai dryžuoti arba dė­mėti, vėliau dėmės palaipsniui išblun­ka ir jie tampa ištisai žali. Kai kurių tulpių rūšių (T. vvedenskyi, T. androma, T. carinata) lapai ypač egzotiški.

Lapai generatyvinio ūglio ašyje susi­formuoja

Lapai generatyvinio ūglio ašyje susi­formuoja anksčiau už žiedą ir svogūno ramybės metu jau šiek tiek paauga. Ve­getacijos metu jie labiausiai auga nuo butonizacijos iki žydėjimo, kaupdami fotosintezės produktus ir naudodami motininio svogūno ir dirvos maisto medžiagas.

Tulpėms peržydėjus, lapų asimiliatus sunaudoja naujieji svogūnai, palaips­niui pasisavindami juose susikaupusius angliavandenius bei N, P, K, Mg, Zn, B, Cu, Mn. Nudžiūvusiuose lapuose pasi­lieka Ca, Na, Fe, Mo, Al.

Daugelis autorių nurodo, kad svogū­nų derliui mažiau įtakos turi lapų pa­viršiaus plotas negu augalų vegetacijos trukmė. Nuskynus visus lapus prieš žydėjimą, svogūng derliaus masė tesu­darė 20% tos masės, kuri išaugo esant visiems lapams, o nuskynus lapus po žydėjimo, derliaus masė buvo atitin­kamai 50% mažesnė. Lapai greičiau nudžiūva, kai peržydėjus augalams trūksta drėgmės, būna vėjuoti arba labai šilti orai. Mūsų respublikoje di­džiausios žalos jiems padaro botrytio­zė. Greičiau nudžiūna ir labai tankiai pasodintų ar supuolusioje dirvoje au­gančių tulpių lapai.

Tulpės Žiedas

Tulpės žiedas ciklinis (ratiš­kas), sudarytas iš 2 apyžiedžio ratų (pirmasis ratas pakitę taurėlapiai) ir 2 kuokelių ratų, po 3 narius kiekviena­me rate bei mezginės, sudarytos iš 3 suaugusių vaislapių. Ziedas nukreiptas aukštyn, dažniausiai ant stiebo būna vienas, tačiau yra ir daugiažiedžių rū­šių bei veislių. Tulpių žiedų forma labai įvairi, o dar ivairesnė spalva. Gamtinių rūšių vyrauja geltona ir raudona spal­va arba jų deriniai, kultūrinių veislių yra labai daug spalvų ir atspalvių.

Žiedų spalvą lemia antocianų miši­niai. Pagrindiniai tulpių žiedų pigmen­tai yra pelargonidinas, cianidinas ir delfinidinas-gliukozidas, nuo kurių san­tykio priklauso žiedų spalva.

Info paimta iš: tulpės taip remtasi šiuo tekstu: https://pauliusc.lt/tulpes-generatyvinis-uglis-ir-dukteriniai-svogunai/