Vairuotojas, kuris laikosi kultūringo vairavimo principų

Vairuotojas, kuris laikosi kultūringo vairavimo principų, tiksliai vykdo ne tik taisykles, bet ir visus nurodymus bei draudimus, nors jam, galbūt, ne visada tai reikalinga ir patogu. Beje, vairuotojai negali elgtis kaip išmano, nes taisyklės ir nurodymai būtini visiems vienodai, nepriklausomai nuo to, ar tai patinka, ar ne.

Garsiniai signalai

Vairuotojas turi įsidėmėti, kad garsiniu signalu galima signalizuoti tik įspėjant. Niekada nereikia garsiniu signalu ką nors šaukti iš namų, reikalauti, kad atidarytų vartus, arba raginti važiuoti automobilį, kurio vairuotojas nepastebėjo šviesoforo signalo pasikeitimo.

Kai tam tikrame kelio ruože arba gyvenvietėje garsiniai signalai yra draudžiami (apie tai sužinoma iš atitinkamo draudžiančiojo ženklo), vairuotojai turi ne tik susilaikyti nuo jų panaudojimo, bet ir būti atidesni bei atsargesni. Tačiau, susidarius kokiai nors netikėtai situacijai, pavyzdžiui, važiuojamojoje kelio dalyje netoli nuo automobilio pasirodžius neatsargiam pėsčiajam, įspėjantį garsinį signalą duoti ne tik galima, bet ir būtina. Šiuo atveju garsinis signalas būna vienintelė išgelbėjimo priemonė pėsčiajam, nes sustabdyti automobilį tokiame mažame atstume neįmanoma. Vadinasi, išimtiniais atvejais pažeisti bendrą draudimą būtina, kai siekiama išvengti nelaimės.

Kelių eismo taisyklėse pasakyta, kad garsinis signalas naudotinas perspėjimui, pavyzdžiui, prieš lenkiant kitą automobilį ne gyvenvietėje. Todėl nereikia lenkti nepasignalizavus ir tuo neįspėjus, nebent lenkiamojo automobilio vairuotojo veiksmai (priartėjimas prie dešiniojo kelio krašto, įjungtas dešinysis posūkio rodiklis) rodytų, kad jis žino mūsų ketinimą.

Taip pat įsidėmėtina, kad tamsoje garsiniu signalu nesinaudojama, o įspėjama, perjungiant šviesą.

Kaip įspėti, priklauso nuo to, ką ir kada įspėjame. Lenkiant automobilį, signalizuojama keliais ilgais signalais, o dviratininko arba pėsčiojo dėmesiui atkreipti pakanka trumpo signalo, duodamo iš pakankamo nuotolio nuo jų ir pakartotinio (visai trumpo), įjungiamo, priartėjus prie dviratininko arba pėsčiojo.

Mažalitražiai automobiliai sutverti miestui

Kad nieko neišgąsdintų, vairuotojas turi signalizuoti garsiniu signalu nelabai stipriai (ilgai) ir iš pakankamai toli. įspėti garsiniu signalu reikia laiku, kad įspėjamasis galėtų nueiti arba nuvažiuoti nuo kelio.

Nors, didėjant automobilių eismo intensyvumui, naudoti garsinį signalą tenka vis rečiau, bet jis visada naudotinas tokiose situacijose, kai įspėti būtina.

Automobilių supirkimas Vilniuje

Privalu žinoti, kad teisminio avarijos nagrinėjimo metu visada klausiama, ar teisingai kaltinamasis vairuotojas panaudojo garsinį signalą, kad įspėti katastrofos auką. Jeigu tokio įspėjimo nebuvo, laikoma, kad vairuotojas savo pareigos neatliko.

PIRMIEJI AUTOBUSAI — TAI KARIETOS LAIKŲ KĖBULAS

Suomijos vairuotojai puikiai važiuoja bet kokiomis sąlygomis

View Post

Mergaičių ir berniuku ratelis: Aguonėlė

Mergaitės ir berniukai stato dešines kojas priekin, porose ima vienas kitą už rankų virš alkūnių ir po tris kartus papurto

Staiga apsisuka per kairį petį (berniukai veidu pro ratelio centrą, o mergaitės pro išorę). Tokiu būdu susikabinę, po tris kartus papurto gretimus šokėjus (tuos, kurie bendrame ratelyje buvo iš kito šono).

Kartojant šiuos žaidimo žodžius, visi žaidėjai, apsisukę per dešinį petį, vėl papurto savo poros žaidėją ir, apsisukę per kairį petį, papurto savo kaimyną.

Pasisukant kojos iš vietos nekeliamos, vadinasi, pirmojo ir trečiojo purtymo metu priekyje turi būti dešinė koja, o antrojo ir ketvirtojo purtymo metu kairė. Apsisukama pakaitomis: pirmą ir trečią kartą per kairį petį, o antrą ir ketvirtą kartą — per dešinį, taigi berniukai kiekvieną kartą sukasi veidu pro centrą, o mergaitės pro išorę.

Visi ploja rankomis, apsisuka po pusę rato, susikabinę dešinėmis parankėmis; paskui vėl ploja ir apsisuka, susikabinę kairėmis parankėmis (taip pat po pusę rato). Po antrojo apsisukimo mergaitės sueina vidurį ir sudaro ratelį, o berniukai kitą ratelį sudaro apie mergaites. Abu rateliai veidu centrą.

Mergaičių ratelis viduryje sukasi į dešinę, berniukų ratelis apie mergaičių ratelį — į kairę. Pabaigoje, antrą kartą susitikę savo poros žaidėjus, visi pasisuka porose veidu vienas į kitą.

Berniukai sutupia ir pasiruošia malti. Mergaitės paima rankomis už sijonukų.

Berniukai rankomis rodo, kaip aguonas mala. Jie vaizduoja turį tarp kekių puodynę su aguonomis, kurias mala su įsivaizduojamu mediniu grūstuvu. Truputi sulenktą kairę ranką laiko priekyje — krūtinės aukštyje, o dešine ranka juosmens aukštyje — žemiau kairės ritmiškai suka. Sukti reikia ratu, horizontalinėje plokštumoje, iš dešinės pro priekį kairėn, dešinę ranką beveik ištiesiant, ir paskui pro save dešinėn, ranką gerokai sulenkiant. Sukti reikia tokiu tempu, kokiu einama žaidimo metu. Iš viso reikia apsukti aštuonis kartus.

Tuo metu mergaitės, rankomis paėmusios už sijonukų, aštuoniais žingsniais kiekviena apeina apie savo berniuką po vieną kartą kuo didesniu ratu, pasisukusi jį dešiniuoju pečiu. Jos per dešinį petį žiūri i savo berniuką, lyg norėdamos pažiūrėti, ar gerai mala.

Šokių bateliai visiems, tiek suaugusiems, tiek vaikams.

Pabaigoje sustoja vienas priešais kitą.

Visi ploja rankomis ir, susikabinę dešinėmis parankėmis, apsisuka po pusę rato, po to vėl ploja ir, susikabinę kairėmis parankėmis, apsisuka po pusę rato. Po paskutinio apsisukimo mergaitės susikabina dviem grandinėlėm, po keturias mergaites kiekvienoje (kad grandinėles sudarytų tos pačios mergaitės, kurios sudarė, ratelius žaidimo pradžioje), ir atsigręžia į centrą.

Berniukai sudaro kitas dvi grandinėles, taip pat atsigręžę centrą. Kraštinių mergaičių rankos už sijonukų. Mergaičių ir berniukų grandinėlės, vedamos esančių scenos urnoje, keičiasi vietomis. Esą dešinėje scenos pusėje eina pro kairę scenos pusę, o esantieji kairėje — į dešinę.

Eiti reikia nedideliais žingsniais ir pabaigoje sustoti į bendrą pusratį, atsigręžus žiūrovus. Mergaitės savo berniukui iš dešinės pusės.

Šokiai pokiai: Kalinino srities šokis ir Sukčius

View Post

Gėlės visada įteikiamos be popieriaus

Norėdami dovanoti gėles, turime pagalvoti, ar tiks jos interjerui to žmogaus, kuriam dovanojame. Jeigu butas nedidelis, netinka dovanoti stambių, aukštaūgių gėlių: skaistažiedžių, jurginų, taip pat didelių vazoninių gėlių.

Pavyzdžiui, vyriškiui labiau tinka dovanoti raudonas rožes, raudonus gvazdikus, tulpes, stambias skaistažiedes. Moterims — rausvas ar baltas rožes, rausvus, baltus gvazdikus, frezijas, įvairias tulpes. Vyresniems žmonėms gimtadienio, vardinių proga patartina dovanoti vazoninių gėlių. Tokio amžiaus žmonės turi daugiau laisvo laiko ir galimybių jomis rūpintis. Kaktusų kolekcionieriui geriausia dovana, žinoma, kaktusas, kokio šis dar neturi.

Nereikia puokštės perkrauti. Galima dovanoti vieną ar du žiedus, tačiau kai žiedų daugiau, puokštė bus patrauklesnė iš neporinio gėlių skaičiaus.

Gėlės visada įteikiamos be popieriaus, — geriausia jas išvynioti dar neįėjus į butą. Tiktai stotyje, aerouoste, ką nors sutikdami ar palydėdami,— gėles įteikiame įvyniotas į celofaną.

Jeigu svečius kviečiami sutuoktiniai, vyras įteikia gėles namų šeimininkei net tuo atveju, kai namų šeimininkas. Jaunuolis, pirmą kartą ateidamas į pažįstamos merginos, galbūt ir būsimosios nuotakos namus, atneša dvi puokštes vieną įteikia motinai, kitą — dukrai. Žinoma, labai neišmoninga būtų atnešti dvi vienodas puokštes. Jeigu į jaunuolio namus pirmą kartą atėjusi mergina jo motinai įteiks gėlių — tai reikš jos didelį dėmesį ir atidumą.

Gražu, kai jaunuolis, eidamas į pasimatymą, atneša mergaitei rožę, puokštę žibučių ar pakalnučių. Visai nesvarbu, kokia gėlių kaina, svarbu dėmesys.

Kai vaiką išleidžiame pas draugus švęsti gimtadienio, neturėtume pamiršti kartu su dovanėle įduoti ir puokštelės gėlių. Taip iš mažumės ugdomas estetinis jausmas.

Didelė vienos rūšies ir vienos spalvos gėlių puokštė — reprezentacinė ar šventinė — dera iškilmingais ir oficialiais atvejais.

Gėlės, padovanotos sergančiajam, praskaidrina nuotaiką. Tačiau nereikia dovanoti stipriai kvepiančių žiedu — alyvų, gvazdikų, pakalnučių, nes nuo jų gali pradėti skaudėti galvą. Taip pat netiktų dovanoti stambiažiedžių gėlių, užimančių daug vietos. Patartina parinkti švelnių spalvų, nestambių gėlių ir įteikti jas su tinkama vazele (juk ligoninėje dažnai gėlės merkiamos į stiklinę). Dar maža pastabėlė: išsirašant net nuostabiausios puokštės, gautos ligoninėje, neštis namo nereikėtų. Geriausia, nuoširdžiai padėkojus, įteikti ją seselei.

O iš viso ligoniui nešti gėlių galbūt nevertėtų, nes teigiama, kad vandenyje, kur jos pamerktos, vystosi mikrobai.

Miške galima rasti daug medžiagos, tinkančios tiek sausai puokštei tiek gėlių sienai

Naujametinei kompozicijai sudaryti reikia įgūdžių

Sukurti gražią kompozicija — menas

View Post