Papuošalai – moterų draugai

Ne veltui yra sakoma, jog papuošalai yra geriausi moters draugai. Tačiau nesupraskite neteisingai, puoštis iš mūsų mėgsta kiekvienas, tačiau kiekvieno papuošalai yra savotiški, jo stiliaus. Vieniems patinka sidabriniai papuošalai, kitiems auksiniai papuošalai, dar kitiems patinka mediniai papuošalai, tretiems papuošalai yra randai ant veido, dar kiti papuošalus išsitatuiruoja – ant piršto išsipaišo žiedą, ant kaklo – grandinėlę, ant kojos – kojos apyrankę. Kaip pasipuošti, kiekvienas žmogus atranda savą būdą ir sau patinkantį stilių, bei nieko  nevengdami puošiasi remdamiesi šiuo stiliumi. Kiekvieno žmogaus namuose rasime papuošalų – sidabrinių, auksinių, medinių, stiklinių, madingų šiuo laikotarpiu arba jau seniai išėjusių iš mados. Ir jauni ir seni, ir maži ir dideli – visi mėgsta kažkuo pasipuošti. Auksiniais auskarais, sidabrine grandinėle, sidabriniu laikrodžiu arba iš medinių, stiklinių arba keramikinių karoliukų apyranke.

Kokie faktai apie papuošalus

Sėdėdami, pavyzdžiui, parke ir stebėdami praeivius tikrai pastebėsite faktą, kad bene kiekvienas yra kažkuo pasipuošęs. Maža mergytė – spalvingu vėriniu ant kaklo, savo pastangomis susiverta gal kiek per didele apyranke ar nedidukais sidabriniais auskarais. Maištinga paauglė, kurios papuošalai jai labiau atrodo ne papuošalai, bet jos aprangos, kūno, gal net ir gyvenimo dalis – pasipuošusi rožančiumi, daugybe odinių apyrankių ir daugybe auskarų ne tik ausyse, bet ir veido srityje – lūpoje, nosyje ar antakyje. Paauglės, kurios nemaištauja ir nėra iššaukiančios savo įvaizdžiu taip  pat mėgsta sidabrinius auskarus, pakabukus arba apyrankes, laikrodžius arba grandinėles – pagal jų norą, pasirinkimą bei galimybes. Pro šalį praėjusi moteris dažniausiai bus pasipuošusi auksiniais arba sidabriniais papuošalais, kurie nekrenta į akis, tačiau puikiai papuošia ir pabrėžia prabangą, eleganciją ir grožį. Rečiausiai pamatysime pasipuošusį vyrą – dažniausiai jie puošiasi tik laikrodžiais ir nešioja vestuvinius žiedus. Dažniausiai papuošalus nešioja jaunesni vyrų giminės atstovai – bene iki trisdešimties metų mes galime rasti vyrą arba jaunuolį, užsidėjusį sidabrinę grandinėlę, apyrankę, įsivėrusį auskarą į ausį, taip pat nevengusių įsiverti auskarą į lūpą, nosį arba antakį. Vyrai nėra dideli papuošalų mėgėjai, tačiau šie pasipuošti taip pat nevengia. Taigi, galime teigti, kad papuošalus mėgsta visi.

View Post

Dažniausia eismo nelaimių priežastis – nuovargis

Nuovargis yra kur kas dažnesnė eismo nelaimių priežastis negu manoma. Nuvargus labai sumažėja automobilio vairavimo meistriškumas, ir vairuotojas pradeda klysti. Tikrinant vairuotojų judesių reakciją, pastebėta, kad jie klaidingai naudojosi valdymo prietaisais: iki darbo 12 proc kartų, po darbo 28% kartų.

Kartais eismo taisyklės pažeidžiamos ne dėl vairuotojo nerūpestingumo ar nedrausmingumo, o dėl nuovargio.

Nuvargus sumažėja jutimo organų jautrumas, dažniausiai pablogėja regėjimas naktį, raumenų-judinamasis pojūtis ir judesių koordinacija, atliekami nereikalingi judesiai, sumažėja dėmesio intensyvumas ir atsakomųjų judėjimo reakcijų greitis bei tikslumas. Nuvargus nebejaučiamas greitis, daromos nedidelės klaidos, vairuotojus labiau akina priešpriešinių automobilių žibintų šviesa.

Vairuotojo psichinę veiklą turi stimuliuoti iš išorės gaunama informacija. Yra optimalus informacinės apkrovos dydis. Kai informacijos per daug arba per mažai, vairuotojas greičiau nuvargsta.

Mieguistumas

Būdingas nuovargio požymis yra mieguistumas. Vairuotojo darbe mieguistumas, o kartais ir miegas, yra pats pavojingiausias nuovargio pasireiškimas. Pavyzdžiui, JAV statistikos duomenimis, 3,3% visų vairuotojų, kurie buvo eismo nelaimių su mirtina baigtimi dalyviai, nelaimės metu miegojo arba buvo nuvargę, o labiausiai perpildytose sankryžose vairuotojai taip pat miegojo arba buvo mieguisti (HHHAT’o duomenimis, kai kuriuose TSRS automobilių keliuose nuo 1,7 iki 2,4% eismo nelaimių įvyko dėl to, kad ilgose tiesiose kelio atkarpose vairuotojai užmigo). Daug greičiau vairuotojas užmiega naktį.

Vairuotojas yra mieguistas ne tik dėl nuovargio, bet ir dėl kitokių priežasčių: eismo monotoniškumo, dėl ilgą laiką atliekamo darbo vienodumo, raumenų tonuso sumažėjimo, aukštos oro temperatūros kabinoje, daug prisivalgius. Tokioje būklėje pablogėja vairuotojo psichinės funkcijos ir susidaro vadinamoji „slopinimo būklė”, „atbukimas”, „kelio hipnozė”. Vairuojant automobilį, dažnai užmiegama ir atvertomis akimis. Pavargus vairuotoją apninka apatija, suglebimas, slopinimo būsena. Dėmesį užgožia, mintys, neturinčios nieko bendra su automobilio vairavimu. Lengvai gali susidaryti iliuzinis eismo aplinkybių vaizdas. Atbunka atsakomybės jausmas Daugelis patyrusių vairuotojų prisipažįsta, kad dirbdami tokią būklę patyrė ne vieną kartą.

Slopinimo būsena vairuojant automobilį galima dėl nervinio išsekimo ir nuovargio ilgai važiuojant, dėl varginančio darbo prieš reisą ir nepakankamai pailsėjus. Daugiau kaip 15proc eismo nelaimių, įvykstančiu tiesiose kelio atkarpose, priežasčių lieka neišaiškintos. Manoma, kad jos susijusios su vairuotoju psichikos slopinimo būsena.

Prof. V. Babkovo duomenimis, 25ame vienodo tiesaus kelio ruožo kilometre eismo nelaimių įvyksta du kartus daugia negu 3iame kilometre. Tai paaiškinama automobilio vairavimo monotoniškumu, kuris sumažina vairuotojo dėmesio intensyvumą.

Kovojimas su slopinimo būsena

Daug kartu buvo mėginta kovoti su slopinimo būsena, tačiau norimų rezultatų nepasiekta. Pavyzdžiui, yra nustatyta, kad Amerikos sunkvežimių vairuotojų vartojamos tabletės nuo mieguistumo ir nuovargio važiuojant didelius nuotolius gali pakenkti sveikatai.

Kovojant su eismo nelaimėmis dėl vairuotojų slopinimo būsenos, JAV, Australijoje, Prancūzijoje ir Japonijoje sukurti vadinamieji „budrumo prietaisai”, kurie, sumažėjus vairuotojo aktyvumui darbo metu (atsileidus rankų raumenims, staigiai sumažėjus vairuotojo judesių kiekiui, jam nereaguojant į specialius šviesos ir garsinius signalus), automatiškai išjungia uždegimo sistemą.

Kovos su vairuotojų slopinimo būsena tyrimų autoriai rekomenduoja vienodose kelio atkarpose kalbėtis su keleiviais (jeigu tai nesudaro pavojaus eismui), garsiai dainuoti, kramtyti džiovintus vai sius arba rūgščius saldainius. Patartina periodiškai įjungti radijo imtuvą, tačiau reikia vengti monotoniškos ir dėmesį blaškančios muzikos. Tokiu atveju labiausiai tinka linksma radijo programa arba lengvoji muzika.

Pagrindinė priemonė nuovargiui ir, slopinimo būklei išvengti yra, racionalus vairuotojo darbo ir poilsio režimas.

Kolegos teikia automobilių supirkimas Vilniuje paslaugas kai automobiliai yra patyrę avarijas nuo nuovargio ir mieguistumo padarinių.

View Post

Žinomi 5 tulpių lapų tipai

Tulpių Lapai

 Žinomi 5 tulpių lapų tipai: 1) sėklaskiltė, 2) pamakštinis lapas, 3) ža­li generatyvinio ūglio lapai, 4) pakitęs lapas svogūno dengiamasis lukštas ir 5) pakitęs lapas — svogūno maitina­masis lukštas. Iš mažų svogūng išauga pamakštinis lapas (kuo svogūnas mažes­nis, tuo šis lapas siauresnis). Ant žy­dinčių tulpių stiebų ties bambliais išauga 3-5 (kartais 1-12) juos gau­biantys lapai be lapkočių. Apatiniai lapai patys didžiausi, aukščiau esant labiau siaurėja negu trumpėja. Ties viršutiniu bambliu lapas būna trumpo­kas ir siauras, dažnai įskelta viršūne. Tulpių lapai būna pliki ir apaugę trum­pais plaukeliais, lygūs arba banguoti, įvairių atspalvių žalios spalvos. Daugu­mos Kaufmano ir Greigo bei kai kurių Fosterio grupės veislių lapai dėl susi­dariusių antocianų iki žydėjimo pabai­gos būna violetiškai dryžuoti arba dė­mėti, vėliau dėmės palaipsniui išblun­ka ir jie tampa ištisai žali. Kai kurių tulpių rūšių (T. vvedenskyi, T. androma, T. carinata) lapai ypač egzotiški.

Lapai generatyvinio ūglio ašyje susi­formuoja

Lapai generatyvinio ūglio ašyje susi­formuoja anksčiau už žiedą ir svogūno ramybės metu jau šiek tiek paauga. Ve­getacijos metu jie labiausiai auga nuo butonizacijos iki žydėjimo, kaupdami fotosintezės produktus ir naudodami motininio svogūno ir dirvos maisto medžiagas.

Tulpėms peržydėjus, lapų asimiliatus sunaudoja naujieji svogūnai, palaips­niui pasisavindami juose susikaupusius angliavandenius bei N, P, K, Mg, Zn, B, Cu, Mn. Nudžiūvusiuose lapuose pasi­lieka Ca, Na, Fe, Mo, Al.

Daugelis autorių nurodo, kad svogū­nų derliui mažiau įtakos turi lapų pa­viršiaus plotas negu augalų vegetacijos trukmė. Nuskynus visus lapus prieš žydėjimą, svogūng derliaus masė tesu­darė 20% tos masės, kuri išaugo esant visiems lapams, o nuskynus lapus po žydėjimo, derliaus masė buvo atitin­kamai 50% mažesnė. Lapai greičiau nudžiūva, kai peržydėjus augalams trūksta drėgmės, būna vėjuoti arba labai šilti orai. Mūsų respublikoje di­džiausios žalos jiems padaro botrytio­zė. Greičiau nudžiūna ir labai tankiai pasodintų ar supuolusioje dirvoje au­gančių tulpių lapai.

Tulpės Žiedas

Tulpės žiedas ciklinis (ratiš­kas), sudarytas iš 2 apyžiedžio ratų (pirmasis ratas pakitę taurėlapiai) ir 2 kuokelių ratų, po 3 narius kiekviena­me rate bei mezginės, sudarytos iš 3 suaugusių vaislapių. Ziedas nukreiptas aukštyn, dažniausiai ant stiebo būna vienas, tačiau yra ir daugiažiedžių rū­šių bei veislių. Tulpių žiedų forma labai įvairi, o dar ivairesnė spalva. Gamtinių rūšių vyrauja geltona ir raudona spal­va arba jų deriniai, kultūrinių veislių yra labai daug spalvų ir atspalvių.

Žiedų spalvą lemia antocianų miši­niai. Pagrindiniai tulpių žiedų pigmen­tai yra pelargonidinas, cianidinas ir delfinidinas-gliukozidas, nuo kurių san­tykio priklauso žiedų spalva.

Info paimta iš: tulpės taip remtasi šiuo tekstu: http://pauliusc.lt/tulpes-generatyvinis-uglis-ir-dukteriniai-svogunai/

View Post

Automobilis „Skoda-1000 MB” modelis

1969 metais iš pagrindų modernizuojamas bazinis „Skoda-1000 MB” modelis. Pakeičiama kėbulo konstrukcija (kitokias formas įgyja priekiniai bei užpakaliniai sparnai, kapotai). Kėbulo vidaus įranga nuprojektuojama pagal eismo saugumo reikalavimus. įrengiami diskiniai stabdžiai, supaprastinami kai kurie mazgai. Tačiau bendra automobilio komponuotė lieka tokia pat kaip ir „Škodų-1000 MB”. Serijinė naujųjų „Škoda-100″ ir „Škoda-110″ gamyba prasidejo 1969 metais. Taip pat gaminami ir „liuksai” — „Škoda-100L” bei „Škoda-110L”. Naujieji automobiliai yra galingesni ir greitesni. Pavyzdžiui, „Škoda¬100″ ir „Škoda-100L” galima važiuoti 125 km per valandą o „Škoda-110″ ir „Škoda-110L” 135 km per val.

Gamyklos filialas Kvasiny mieste 1970 metais pradėjo gaminti naujojo modelio sportinį automobilį „Škoda-11OR Kupe” su ištaigingu dviejų durų kėbulu ir 62 AG varikliu, Pastaruoju metu Čekoslovakija gamina dar galingesnius automobilius „Škoda¬105″, „Škoda-120L”, „Škoda GLS”.

Kaip ir anksčiau „Škodos” filialas Vrchlabi mieste surinkinėja automobilius su specialios paskirties kėbulais (mikroautobusus, furgonus, sanitarinius ir k t.).

Gamykla „TATRA” visą laiką tobuliną aerodinamiškų lengvųjų automobilių su oru aušinamais varikliais konstrukciją. Pirmasis „Tatros” modelis „Tatra-77″ buvo pradėtas gaminti 1934 m. Apie 40 metų truko bandymai ir štai 1973 m. sukuriamas ir pradedamas gaminti automobilis „Tatra-613″. Nuo visų kitų pasaulyje gaminamų lengvųjų automobilių jis skiriasi pavaros agregatu (pagrindinė pavara yra variklio karteryje ir tepama tuo pačiu tepalu). „Tatros-613″ variklis įmontuotas užpakalyje virš varomojo tilto. Jis yra V-8 tipo, darbinis tūris — 3500 cm3. Maksimalus šio modelio „Tatros” greitis 190 km per val. Automobilis turi nepriklausomą visų keturių ratų pakabą, diskinius stabdžius, vairo mechanizmą su hidrauliniu ratų virpesių ir smūgių amortizatoriumi. Ketverių durų kėbule telpa 5 keleiviai. ,,Tatros-613″ gaminamos nedidelėmis serijomis (apie 1500 per metus).

Šiandien Čekoslovakijos automobilių pramonė — viena iš svarbiausių centralizuotai valdomų ir kompleksiškai plėtojamų liaudies ūkio šakų. 1965 metais

Buvo įkurtas trestas ČAZ (Česke automobilove zavody), kuris sujungė kelias dešimtis šios pramonės  šakos įmonių. Visos Čekoslovakijos automobilių pramones įmonės per metus pagamina apie 220 tūkst. mašinų, kurios eksportuojamos į 84 pasaulio šalis. Daugiausia savo automobilių Čekoslovakija tiekia socialistinėms šalims.

Mūsų šalyje populiarūs čekiški automobiliai škoda-706 RTTN su puspriekabėmis šaldytuvu „Alka”, triašiai savivarčiai „Tatra-138″ ir „Tatra 148″, dirbantys šiaurėje, sunkvežimiai „Praga-V35″, kurių sutiksime ir Lietuvos keliuose, taip pat daugelio mėgstami motociklai „Jawa”, „Skodos” vežiojantys keleivius 23 miestuose. Apie 430 čekiškų troleibusų kursuoja Vilniaus ir Kauno gatvėse…

View Post