Projektuojant kanalizaciją, reikia naudotis normatyviniais nurodymais

Mišriąją sistemą, kuriai įrengti reikia didelių vienkartinių laidų, racionalu statyti prie vandeningų atvirųjų vandenų, kad būtų galima ten išleisti kanalizacinį vandenį nevalytą arba išvalytą tik mechaniškai.

Atskirtoji sistema tuo atžvilgiu geresnė, nes pirmajame statybos etape galima statyti tik ūkinio vandens kanalizaciją labiausiai užterštiems ūkiniams ir gamybiniams vandenims kanalizuoti. Tokioje kanalizacijoje valymo įrenginiai būna pigesni, mažesni ir jų eksploatacija, lyginant su mišraus vandens kanalizacija, pigesne. Kanalizacijos sistema parenkama priklausomai nuo sanitariniu reikalavimų, techninių-ekonominių be to, atsižvelgiant į vietos sąlygas:

a) buitinio-ūkinio, gamybinio ir lietaus vandens kiekį, jų po ir užteršimo laipsnį;

b) galimybę surinkti ir kartu valyti buitinius-ūkinius ir gamybinius vandenis;

c) atvirojo vandens telkinio, kurį bus suleidžiamas kanalizacinis vanduo, savaiminio apsivalymo pajėgumą;

d) sanitarinius reikalavimus ir reikalingą kanalizacinio vandens išvalymo laipsnį;

e) vietos reljefą;

f) valymo įrenginių išdėstymą;

g) gatvių plotį ir jų grindinio rūšį ir t. t.

Miestuose bei gyvenvietėse, kur iškrinta daug kritulių ir nėra pakankamai didelių atvirųjų vandens telkinių, racionalu pasirinkti atskirtąją kanalizacijos sistemą.

Kartais, kanalizuojant miestų ir gyvenviečių teritorijas, atskiruose miesto rajonuose racionalu pasirinkti skirtingas sistemas:. vieniems rajonams pritaikyti mišriąją sistemą, o kitiems — atskirtąją arba pusiau atskirtąją, kaip Vilniuje, Kaune ir kitur,.

Duomenys kanalizacijos įrenginiams projektuoti.

Kanalizacijos įrenginiams projektuoti reikia turėti šią medžiagą ir duomenis:

a) kanalizuotinos teritorijos išplanavimo schemą.— 1: 10 000— 1 :5000 mastelio miestams bei gyvenvietėms ir 1 : 2000 – 1 :500 pramonės įmonėms su horizontalėmis kas 0,5-1,0 m;

b) duomenis apie kanalizuotino vandens kiekį;

c) duomenis apie atviruosius vandens telkinius kanalizuojamo, objekto rajone;

d) viršutinio grunto sluoksnių geologinius ir hidrogeologinius duomenis;

e) meteorologinius, hidrologinius ir kt. duomenis.

Projektuojant kanalizaciją, reikia naudotis normatyviniais nurodymais, sanitarinėmis normomis ir techninėmis sąlygomis lauko kanalizacijai projektuoti gyvenvietėse bei miestuose ir visomis kitomis įvairiomis normomis, nurodymais bei instrukcijomis gyvenviečių ir miestų kanalizacijai projektuoti ir kt.

Projektuojant kanalizacijos tinklą, atliekami šie darbai:

a) kanalizuojamojo objekto teritorija padalijama į atskirus baseinus, kuriuos aptarnauja tam tikri kanalo tinklo kolektoriai;

b) nustatoma tinklo trasa;

c) sudaroma bendra kanalizacijos tinklo schema;

d) nustatomas pradinis kanalų įgilinimas;

e) nustatomi skaičiuotini vandens kiekiai atskiriems kanalizacijos tinklo tarpams;

f) atliekamas hidraulinis tinklo kanalų skaičiavimas;

g) sudaromi išilginiai kanalų profiliai.

View Post

Teodolitų limbai ir atskaičiavimas

Kompensatoriai dažniausiai yra optiniai mechaniniai. Veikiami sunkio jėgos, jie kompensuoja nedidelių teodolito nuokrypių nuo vertikaliosios padėties įtaką atskaitai vertikaliajame limbe. Kompensuojamoji dalis yra laisvai ant švytuoklės kabanti stoginė prizmė. Per šią prizmę ir lęšius bei limbo padalų brūkšniai projektuojami į skalę su atskaičiavimo indeksu. Optinė prizmės savybė yra ta, kad ji, keisdama padėtį, patraukia vaizdą į priešingą pusę dvigubai toliau, negu pati pasistumia. Veikiama sunkio jėgos, ji užima vertikalią padėtį ir tokiu būdu kompensuojamas posvyris. Limbo brūkšnių projekcijos pasistumia atskaičiavimo indekso ir skalės atžvilgiu. Veikiant kompensatoriui, žiūroną pakartotinai nutaikius į tą patį tašką, atskaita vertikaliajame limbe nepasikeis. Kompensatoriaus veikimo diapazonas — kompensavimo tikslumas.

Gulsčiukas arba kompensatorius teodolite turi būti suderinti taip, kad, veikiant kompensatoriui arba esant gulsčiuko burbu-lėliui ampulės viduryje, atskaita vertikaliajame limbe, kai žiūrono vizavimo ašis horizontali, būtų artima nuliui (teoriškai lygi nuliui). Ši atskaita vadinama vertikaliojo skritulio nulio vieta. Nulio vieta reguliuojama gulsčiuko arba kompensatoriaus reguliavimo sraigteliu.

Teodolitų limbai ir atskaičiavimas

Šiuolaikinių teodolitų limbai gaminami iš optinio stiklo. Jų skersmuo 70-90 mm. Pakraštyje įpresuojama sidabro lydinio plokštelė, kurioje specialia dalijimo mašina tikslumu įbrėžiami laipsnių (kartais gonų) padalų labai ploni brūkšneliai. Vieną limbo padalą atitinkantis centrinis kampas yra limbo padalos vertė. Limbų padalos sunumeruotos 0-360°. Vertikalieji teodolitų limbai dabar žymimi sektoriais. Limbai apsaugoti metaliniais gaubtais.

Limbuose atskaičiuojama mikroskopu, įtaisytu prie pagrindinio žiūrono. Į mikroskopo matymo lauką projektuojamos limbo padalos ir atskaičiavimo brūkšnys — indeksas arba skalė. Pagal tai mikroskopai skirstomi į brūkšninius ir skalinius.

Techninio teodolito mikroskopo vaizdo plokštumoje per jo okuliarą matomi atskaičiavimo brūkšnys arba skalė ir limbo padalų brūkšneliai. Tokios konstrukcijos teodolitai vadinami optiniais.

Brūkšninis mikroskopas įtaisytas mažo tikslumo seno tipo teodolituose. Limbuose atskaičiuojama pagal brūkšnį — indeksą. Dešimtosios limbo padalos dalys atskaičiuojamos iš akies.

Skaliniu mikroskopu sveikos limbo padalos atskaičiuojamos pagal skalės nulinį brūkšnį, kuris yra atskaičiavimo indeksas, o padalos dalys atskaičiuojamos skalėje ir išreiškiamos minutėmis jų dešimtosiomis dalimis. Tokio skalinio mikroskopo atskaičiavimo tikslumas.

Skalės padalų vaizdo ilgis mikroskopo matymo lauke turi tikti limbo padalos ilgį. Nesutapimas vadinamas mikroskopo. Ar yra renas, galima matyti sutapdinus skalės pradinį su vienu limbo laipsnių brūkšniu. Galinio skalės brūkšnio nesutapimas su kitu laipsnių padalos brūkšniu rodys reną.

Skaliniu ir brūkšniniu mikroskopais atskaičiuojama tik vienoje pusėje. Labai tiksliuose teodolituose atskaičiuojama abiejose limbo pusėse (optinis mikrometras).

Senų konstrukcijų teodolitų limbuose atskaičiuojama vernierais (nonijais). Tokie teodolitai vadinami vernieriniais. Jie dabar negaminami.

Elektroninių teodolitų limbų padalos koduotos, o atskaitos matomos indikatoriuose skaitmenimis.

View Post

Valstybinis geodezinis tinklas ir jo sudarymo metodai

Valstybinis geodezinis tinklas ir jo sudarymo metodai

Geodeziniai tinklai skirstomi į horizontaliuosius ir aukščių. Fiksuotų Žemės paviršiuje taškų tinklas su žinomomis jų koordinatėmis ir altitudėmis vadinamas geodeziniu pagrindu. Tokie taškai vadinami geodeziniais.

Geodeziniai tinklai skirstomi dar į valstybinius, vietinius ir nuotraukos.

Valstybinis geodezinis tinklas yra svarbiausias visų mastelių topografinių nuotraukų geodezinis pagrindas, naudojamas dar sprendžiant inžinerinius techninius uždavinius, nustatant Žemės dydį, formą, tiriant Žemės plutos judesius ir kt.

Horizontalieji geodeziniai tinklai sudaromi trianguliacijos, trilateracijos arba poligonometrijos metodais, o aukščių geodeziniai tinklai — niveliacijos metodu.

Trianguliacijos metodu tinklas sudaromas iš susietų tarp savęs trikampių, matuojant visus trikampių kampus f3i, vienos (arba kelių) kraštinės ilgį s ir azimutą A (orientavimo kampą). Toks tinklas vadinamas trianguliacijos tinklu. Trikampių viršūnės, vadinamos trianguliacijos punktais, įtvirtinamos vietovėje. Pagal matavimų duomenis skaičiuojami kitų kraštinių ilgiai ir azimutai (arba direkciniai kampai). Turint vieno punkto koordinates, randamos ir likusių punktų koordinatės. Toks yra matavimų ir skaičiavimų galutinis tikslas.

Jeigu matuojami ne trikampių kampai RL, o trikampių kraštinės si, tai toks tinklas vadinamas trilateracijos tinklu. Zinant vie¬nos (arba kelių) kraštinės direkcinį kampą, skaičiuojami kitų kraštinių direkciniai kampai. Šių duomenų pakanka trilateracijos tinklo punktų koordinatėms apskaičiuoti, kai žinomos vieno punkto koordinatės.

Kartais matuojami tinklo trikampių kampai ir linijos. Tokiu būdu gaunamas kombinuotas geodezinis tinklas arba linijinis kampinis tinklas.

Poligonometrijos metodu suprojektuotas geodezinis tinklas pavaizduotas. Matuojamos linijos si ir kampai Poligonometrijos tikslas — nustatyti punktų koordinates. Orientavus tinklą pasaulio šalių atžvilgiu, žinant vieno punkto koordinates ir išmatuotų linijų bei kampų reikšmes, galima skaičiuoti kitų poligonometrijos punktų koordinates.

Horizontaliojo geodezinio pagrindo sudarymo metodas pasirenkamas pagal vietovės sąlygas ir ekonominius motyvus. Tinklo punktų koordinatės skaičiuojamos pagal vieningą 1942 m. koordinačių sistemą.

Pirmos klasės valstybinis trianguliacijos tinklas dar vadinamas astronominiu geodeziniu. Jis naudojamas atliekant mokslinius tyrimus, susijusius su Žemės formos ir dydžio nustatymu, skaičiuojant visoje Valstybės teritorijoje geodezinių punktų koordinates pagal vieningą koordinačių sistemą. Jis taip pat naudojamas kaip geodezinis pagrindas sudarant žemesnių klasių trianguliacijos tinklus. Pirmos klasės valstybinis trianguliacijos tinklas projektuojamas susietais 800-1 000 km perimetro poligonais. Juos sudaro 200 ir daugiau kilometrų ilgio trianguliacijos grandinės, išdėstytos išilgai meridianų ir paralelių. Šios grandinės sudarytos iš trikampių (panašių I lygiakraščius) su ne trumpesnėmis kaip 20 km ilgio kraštinėmis. Grandinės galuose matuojamos bazinės kraštinės ir nustatomi du Laplaso punktai, kuriuose matuojama astronominė platuma, ilguma ir linijos tarp punktų azimutas.

Antros klasės valstybinis trianguliacijos tinklas taip pat vadinamas astronominiu geodeziniu tinklu. Projektuojamas pirmos klasės poligonų viduje. Bazinės kraštinės matuojamos kas 25 trikampiai. Laplaso punktai išdėstomi maždaug poligonų viduryje.

Trečios ir ketvirtos klasių valstybiniai trianguliacijos tinklai sutankina 1os ir 2os klasių trianguliacijos tinklą.

View Post

Pastaruoju metu rasta, kaip panaudoti geodezijos tikslams kvazarą

Sparčiai tobulėja lazerinė technika. Manoma, kad, palydovus stebint lazeriu, bus galima nustatyti antžeminių taškų koordinates 0,05 m tikslumu.

Pastaruoju metu rasta, kaip panaudoti geodezijos tikslams kvazarų stebėjimų poros radioteleskopų, sudarančių radiointerferometrą su keleto tūkstančių kilometrų ilgio baze, duomenis.

Kvazaro radijo spinduliavimas dėl radijo bangų sklidimo atstumų skirtumo patenka į radioteleskopų imtuvą ne vienu metu. Šį skirtumą galima išreikšti kaip kvazaro ekvatorinių koordinačių ir stebėjimo taškų topocentrinių ekvatorinių koordinačių funkciją. Žinant radijo bangų sklidimo atstumų skirtumą ir ekvatorines kvazaro koordinates, galima nustatyti radiointerferometro bazės ilgį ir jos orientavimo kryptį žvaigždžių koordinačių sistemoje. Jeigu žinomos galinių radiointerferometro bazės taškų geocentrinės koordinatės, tai galima spręsti atvirkščią uždavinį, t. y. nustatyti natūralių ir dirbtinių radijo šaltinių ekvatorines koordinates.

Tobulinant kosminę raketinę techniką, optinės lokacijos ir laiko matavimo priemones, galima siųsti į Mėnulį lazerinius reflektorius, preciziškai išmatuoti topocentrinius atstumus ir reflektorių kulminavimo momentus antžeminiuose taškuose. Remiantis šiais matavimais, galima nustatyti paros paralelių spindulius ir taškų ilgumų skirtumus 0,1-0,2 m tikslumu. Išdėsčius taškus vidutinėse platumose, vieną nuo kito pagal ilgumą maždaug per 90°, pagal paros paralelės spindulio variacijas ir ilgumų skirtumus galima nustatyti Žemės ašigalių ir didelių Žemės plutos blokų judesį.

Naudojant antžeminius astronominius, geodezinius ir gravimetrinius matavimus, geodezinius Žemės palydovus, ir radiointerferometrus su ilga baze, lazerinę techniką, galima tiksliau nustatyti Žemės formą, dydį ir išorinį gravitacinį lauką bei tam tikros epochos geocentrinę geodezinių koordinačių sistemą, tirti, kaip juda Žemės ašigaliai, rasti taškų ant Žemės paviršiaus ir erdvėje padėtį referencinėje arba vieningoje koordinačių sistemoje, sudaryti kontinentų, salų ar viso Žemės paviršiaus kartografavimo geodezinį pagrindą, nustatyti ryšį tarp skirtingų referencinių sistemų koordinačių, tirti Žemės plutos judesius ir spręsti kitus uždavinius, susijusius su Žemės kaip planetos gyvenimu.

Anksčiau, orientuojant ir nustatant Žemės koordinačių sistemos parametrus žvaigždžių koordinačių sistemos atžvilgiu, klasikinis astronominis metodas buvo vienintelis. Dabar, naudojantis dirbtinį Žemės palydovų fotografijomis žvaigždžių fone ir radiointerferometriniais kvazarų stebėjimais, galima papildyti klasikinį geodezijos metodą. Derinant šiuos metodus, atsiranda naujų galimybių šiai problemai spręsti.

Nors, stebint tolimų kosminių objektų kryptis, negalima nustatyti Žemės masės centro padėties, tačiau galima fiksuoti Žemės sukimosi tikrosios ašies padėtį erdvėje. Kadangi stebėtojo paralaksas yra labai mažas, tai iš visų Žemės paviršiaus taškų fiksuojama ta pati Žemės sukimosi tikrosios ašies kryptis.

Kad Žemės koordinačių sistema būtų stabili inercinės žvaigždžių koordinačių sistemos atžvilgiu, įvedamos precesijos ir nutacijos pataisos visai epochai ir atsižvelgiama Žemės ašigalių judesį. Pagrindinė sistemos stabilumo problema yra ašigalių ir tokios Žemės koordinačių sistemos ašies, kuri būtų kuo artimesnė Žemės sukimosi ašiai ir ilgą laiką nesikeistų, nustatymas.

Labai padidėjo reikalavimai geodezinių koordinačių sistemai, fiksuojamai Žemės paviršiuje geodezinio tinklo taškais. Tų taškų pastovumas turi būti nuolatiniu tyrimo objektu, o koordinačių sistemos skaičiuotinos kiekvienai epochai. Tokia koordinačių sistema reikalinga jau dabar sprendžiant ne tik geodezinius, bet ir kitų šakų svarbiausius mokslo ir technikos uždavinius.

Topometrija – nedidelių plotų, laikomų plokštuma, matavimai.

View Post

Gerai paruoštą tinkuotą ar medinį paviršių dažyti aliejiniais dažais nesunku

Gerai paruoštą tinkuotą ar medinį paviršių dažyti aliejiniais dažais nesunku. Reikia tik stengtis tinkamai laikyti teptuką, neimti juo per daug dažų, o užtepus — juos gerai išvarinėti ir išlyginti.

Dažoma paprastai du kartus: pirmą kartą — truputį liesesniais, t. y. daugiau terpentinu ar kitu skiedikliu skiestais dažais, antrą kartą — riebesniais.

Aliejiniai dažai ruošiami ir jų spalva nustatoma taip pat, kaip ir vandeninių dažų. Skirtumas tik toks, kad aliejiniams dažams išdžiūvus, spalva beveik nesikeičia.

Aliejiniai dažai, kurį laiką stovėdami atviruose arba blogai užtaisytuose induose, paviršiuje apsitraukia plėvele. Kad taip neatsitiktų aliejinius dažus reikia užpilti vandeniu (galima pokostu ar terpentinu) ir sandariai uždaryti.

Maišant dažus, kurių viršuje jau yra tokia plėvelė, reikia ją atsargiai nuimti. Tirštai trintus aliejinius dažus pirma reikia skiesti pokostu arba oksoliu, gerai išmaišyti ir tik po to, jei jie bus naudojami vidaus darbams, skiesti iki 10-15% terpentinu ar kitu skiedikliu. Nustatant spalvą, kitų spalvų dažus galima pilti tik atskirai išmaišytus ir atskiestus.

Skiedikliais atskiesti aliejiniai dažai esti ne tik liesesni, bet jie geriau — ploniau ir lygiau dengia paviršių, greičiau ir kiečiau džiūsta. Daugiau skiedžiant, galima gauti gražų matinį, nors ir ne tokį tvirtą dažų sluoksnį.

Džiūvimui pagreitinti dažus dedama iki 5% sikatyvo. Daugiau dėti sikatyvo nepatariama, nes dažai, priešingai, gali lėčiau arba ir visai nedžiūti, o, be to, kaip jau minėta, sikatyvai silpnina dažų sluoksnį.

Jei aliejiniai dažai maišomi iš sausų pigmentų, tai juos pirmiausia reikia tirštai sumaišyti su pokostu arba oksoliu, gerai ištrinti (geriau tai padaryti dažams trinti mašinėle) ir tik po to atitinkamai skiesti.

Paruoštus aliejinius dažus, prieš vartojant, reikia gerai išmaišyti ir perkošti, o bedažant — laikas nuo laiko pamaišyti. Dažymui aliejiniais dažais labiausiai tinka apvalus (žiedinis) arba plokščias šerių teptukas.

SENŲ BALDŲ IŠVEŽIMAS PO SKIEDINIŲ SKIRTŲ TINKUI PARUOŠIMO

View Post

Prasilenkti — ne visada paprasta

Automobilio vairuotojas, net ir turėdamas pirmumo teisę prieš tramvajų, įvažiuojanti į eismo ratu kelią, visada privalo atsiminti, kad tramvajų sunku sustabdyti, kad jis didelis, sunkus ir „kietas” ir susidurti su juo labai pavojinga. Todėl nepatartina labai energingai naudotis savo pirmumo teise, o reikia atsargiai veikti. Kas iš to, kad vairuotojas ir liko teisus, betgi jo automobilis susidūrė su tramvajumi, kuris privalėjo sustoti, o nesustojo.

Kai tramvajaus bėgiai eina aikšte su eismu ratu aplink skverą, automobilio vairuotojas gali jį lenkti tiek iš dešinės, tiek ir iš kairės pusės, nes važiuoja vienos krypties eismo keliu. Tik privalo nepažeisti bėginių transporto priemonių pirmumo teisės.

Prasilenkti — ne visada paprasta

Kaip žinoma, prasilenkia du, priešingomis kryptimis važiuojantys, automobiliai. Miesto gatvėse prasilenkti yra lengviau, negu užmiesčio keliuose, nes miesto gatvės esti platesnės ir priešingomis kryptimis važiuojančius automobilius skiria gatvės viduriu einanti linija.

Tačiau kartais, ypač siaurose gatvėse, tenka labai arti prasilenkti. Tad vairuotojai, kad būtų saugu, čia visada turi laikytis pakankamo atstumo tarp automobilių. Niekada nereikia rizikuoti ir prasilenkti nedideliu atstumu. Toks prasilenkimas netgi dėl nedidelės vairuotojo klaidos arba kitais atvejais nepavojingo slydimo gali sukelti pavojingą susidūrimą, juoba kad vieno automobilio greitis kito automobilio greičio atžvilgiu yra abiejų automobilių greičių suma.

Automobilių supirkimas Kaunas

Prasilenkiant siaurose gatvėse, visada slypi pavojus, kad iš už priešinio automobilio pasirodys neatsargus pėstysis, ypač vaikas. Todėl vairuotojas privalo itin atidžiai žiūrėti, kas dedasi už priešinio automobilio, ir pavojaus atveju būti visada pasiruošęs duoti įspėjantįjį signalą ir sustabdyti savo automobilį.

Aplenkimu vadinamas manevras, lenkiant greta važiuojančią transporto priemonę, kuri juda mažesniu greičiu. Čia abi transporto priemonės rieda viena kryptimi. Greičiau važiuojanti transporto priemonė vadinama aplenkiančiąja, o lėčiau važiuojanti — aplenkiamąja. Nedera painioti aplenkimo su prasilenkimu, kai transporto priemonės važiuoja priešingomis kryptimis.

Sugebėjimas taisyklingai ir saugiai aplenkti yra sunkiausias menas automobilio valdymo technikoje. Aplenkiant reikia būti ypač atsargiam, nes paprastai tai atliekama didžiausiu leistinu greičiu.

Mechaniniai virpesiai – triukšmas ir vibracija

Kai mūsų automobilis važiuoja paskui kitus automobilius vienoje eilėje, mes jų nelenkiame, nors jie važiuotų ir kiek lėčiau, negu leidžiama. Tarkime, mes išvažiavome iš eilės į kairę, pasiruošę lenkti, ir pamatėme, jog prieš ketinamą aplenkti automobilį važiuoja dar keletas transporto priemonių. Ką gi tada daryti? Pasilikti kairėje važiuojamosios dalies pusėje negalima. Vadinasi, reikia „Įsisprausti” tarp greta mūsų važiuojančių automobilių, tačiau tuo įrodysime, kad mums trūksta vairavimo kultūros, sukelsime sąmyšį eisme ir priversime kitą vairuotoją stabdyti, o tai, savo ruožtu, sudarys keblumų už jo važiuojančiam vairuotojui.

Kaip žinoma, aplenkti galima tik tada, jei pakankamas kelio tarpas prieš aplenkiamąjį automobilį yra laisvas. Vairuotojas turi tuo įsitikinti, prieš pradėdamas manevrą. Tam jis privalo pasižiūrėti pro priekyje važiuojančio automobilio užpakalinį stiklą. Beje, to padaryti negalima, kai priekyje rieda krovininis automobilis. Tuomet reikia atsargiai išvažiuoti kiek kairę apsižvalgyti, bet kartu būti pasiruošusiam greitai „pasislėpti” už priekinio automobilio, jeigu pasirodytų priešinga kryptimi važiuojanti mašina.

Moskvičių“ modernizavimo būdus ir kryptis iš dalies lėmė valstybiniai bandomieji važiavimai

View Post

Vairuotojas, kuris laikosi kultūringo vairavimo principų

Vairuotojas, kuris laikosi kultūringo vairavimo principų, tiksliai vykdo ne tik taisykles, bet ir visus nurodymus bei draudimus, nors jam, galbūt, ne visada tai reikalinga ir patogu. Beje, vairuotojai negali elgtis kaip išmano, nes taisyklės ir nurodymai būtini visiems vienodai, nepriklausomai nuo to, ar tai patinka, ar ne.

Garsiniai signalai

Vairuotojas turi įsidėmėti, kad garsiniu signalu galima signalizuoti tik įspėjant. Niekada nereikia garsiniu signalu ką nors šaukti iš namų, reikalauti, kad atidarytų vartus, arba raginti važiuoti automobilį, kurio vairuotojas nepastebėjo šviesoforo signalo pasikeitimo.

Kai tam tikrame kelio ruože arba gyvenvietėje garsiniai signalai yra draudžiami (apie tai sužinoma iš atitinkamo draudžiančiojo ženklo), vairuotojai turi ne tik susilaikyti nuo jų panaudojimo, bet ir būti atidesni bei atsargesni. Tačiau, susidarius kokiai nors netikėtai situacijai, pavyzdžiui, važiuojamojoje kelio dalyje netoli nuo automobilio pasirodžius neatsargiam pėsčiajam, įspėjantį garsinį signalą duoti ne tik galima, bet ir būtina. Šiuo atveju garsinis signalas būna vienintelė išgelbėjimo priemonė pėsčiajam, nes sustabdyti automobilį tokiame mažame atstume neįmanoma. Vadinasi, išimtiniais atvejais pažeisti bendrą draudimą būtina, kai siekiama išvengti nelaimės.

Kelių eismo taisyklėse pasakyta, kad garsinis signalas naudotinas perspėjimui, pavyzdžiui, prieš lenkiant kitą automobilį ne gyvenvietėje. Todėl nereikia lenkti nepasignalizavus ir tuo neįspėjus, nebent lenkiamojo automobilio vairuotojo veiksmai (priartėjimas prie dešiniojo kelio krašto, įjungtas dešinysis posūkio rodiklis) rodytų, kad jis žino mūsų ketinimą.

Taip pat įsidėmėtina, kad tamsoje garsiniu signalu nesinaudojama, o įspėjama, perjungiant šviesą.

Kaip įspėti, priklauso nuo to, ką ir kada įspėjame. Lenkiant automobilį, signalizuojama keliais ilgais signalais, o dviratininko arba pėsčiojo dėmesiui atkreipti pakanka trumpo signalo, duodamo iš pakankamo nuotolio nuo jų ir pakartotinio (visai trumpo), įjungiamo, priartėjus prie dviratininko arba pėsčiojo.

Mažalitražiai automobiliai sutverti miestui

Kad nieko neišgąsdintų, vairuotojas turi signalizuoti garsiniu signalu nelabai stipriai (ilgai) ir iš pakankamai toli. įspėti garsiniu signalu reikia laiku, kad įspėjamasis galėtų nueiti arba nuvažiuoti nuo kelio.

Nors, didėjant automobilių eismo intensyvumui, naudoti garsinį signalą tenka vis rečiau, bet jis visada naudotinas tokiose situacijose, kai įspėti būtina.

Automobilių supirkimas Vilniuje

Privalu žinoti, kad teisminio avarijos nagrinėjimo metu visada klausiama, ar teisingai kaltinamasis vairuotojas panaudojo garsinį signalą, kad įspėti katastrofos auką. Jeigu tokio įspėjimo nebuvo, laikoma, kad vairuotojas savo pareigos neatliko.

Nurodantieji ir nukreipiamieji ženklai

View Post

Mergaičių ir berniuku ratelis: Aguonėlė

Mergaitės ir berniukai stato dešines kojas priekin, porose ima vienas kitą už rankų virš alkūnių ir po tris kartus papurto

Staiga apsisuka per kairį petį (berniukai veidu pro ratelio centrą, o mergaitės pro išorę). Tokiu būdu susikabinę, po tris kartus papurto gretimus šokėjus (tuos, kurie bendrame ratelyje buvo iš kito šono).

Kartojant šiuos žaidimo žodžius, visi žaidėjai, apsisukę per dešinį petį, vėl papurto savo poros žaidėją ir, apsisukę per kairį petį, papurto savo kaimyną.

Pasisukant kojos iš vietos nekeliamos, vadinasi, pirmojo ir trečiojo purtymo metu priekyje turi būti dešinė koja, o antrojo ir ketvirtojo purtymo metu kairė. Apsisukama pakaitomis: pirmą ir trečią kartą per kairį petį, o antrą ir ketvirtą kartą — per dešinį, taigi berniukai kiekvieną kartą sukasi veidu pro centrą, o mergaitės pro išorę.

Visi ploja rankomis, apsisuka po pusę rato, susikabinę dešinėmis parankėmis; paskui vėl ploja ir apsisuka, susikabinę kairėmis parankėmis (taip pat po pusę rato). Po antrojo apsisukimo mergaitės sueina vidurį ir sudaro ratelį, o berniukai kitą ratelį sudaro apie mergaites. Abu rateliai veidu centrą.

Mergaičių ratelis viduryje sukasi į dešinę, berniukų ratelis apie mergaičių ratelį — į kairę. Pabaigoje, antrą kartą susitikę savo poros žaidėjus, visi pasisuka porose veidu vienas į kitą.

Berniukai sutupia ir pasiruošia malti. Mergaitės paima rankomis už sijonukų.

Berniukai rankomis rodo, kaip aguonas mala. Jie vaizduoja turį tarp kekių puodynę su aguonomis, kurias mala su įsivaizduojamu mediniu grūstuvu. Truputi sulenktą kairę ranką laiko priekyje — krūtinės aukštyje, o dešine ranka juosmens aukštyje — žemiau kairės ritmiškai suka. Sukti reikia ratu, horizontalinėje plokštumoje, iš dešinės pro priekį kairėn, dešinę ranką beveik ištiesiant, ir paskui pro save dešinėn, ranką gerokai sulenkiant. Sukti reikia tokiu tempu, kokiu einama žaidimo metu. Iš viso reikia apsukti aštuonis kartus.

Tuo metu mergaitės, rankomis paėmusios už sijonukų, aštuoniais žingsniais kiekviena apeina apie savo berniuką po vieną kartą kuo didesniu ratu, pasisukusi jį dešiniuoju pečiu. Jos per dešinį petį žiūri i savo berniuką, lyg norėdamos pažiūrėti, ar gerai mala.

Šokių bateliai visiems, tiek suaugusiems, tiek vaikams.

Pabaigoje sustoja vienas priešais kitą.

Visi ploja rankomis ir, susikabinę dešinėmis parankėmis, apsisuka po pusę rato, po to vėl ploja ir, susikabinę kairėmis parankėmis, apsisuka po pusę rato. Po paskutinio apsisukimo mergaitės susikabina dviem grandinėlėm, po keturias mergaites kiekvienoje (kad grandinėles sudarytų tos pačios mergaitės, kurios sudarė, ratelius žaidimo pradžioje), ir atsigręžia į centrą.

Berniukai sudaro kitas dvi grandinėles, taip pat atsigręžę centrą. Kraštinių mergaičių rankos už sijonukų. Mergaičių ir berniukų grandinėlės, vedamos esančių scenos urnoje, keičiasi vietomis. Esą dešinėje scenos pusėje eina pro kairę scenos pusę, o esantieji kairėje — į dešinę.

Eiti reikia nedideliais žingsniais ir pabaigoje sustoti į bendrą pusratį, atsigręžus žiūrovus. Mergaitės savo berniukui iš dešinės pusės.

Šokiai pokiai: Kalinino srities šokis ir Sukčius

View Post

Gėlės visada įteikiamos be popieriaus

Norėdami dovanoti gėles, turime pagalvoti, ar tiks jos interjerui to žmogaus, kuriam dovanojame. Jeigu butas nedidelis, netinka dovanoti stambių, aukštaūgių gėlių: skaistažiedžių, jurginų, taip pat didelių vazoninių gėlių.

Pavyzdžiui, vyriškiui labiau tinka dovanoti raudonas rožes, raudonus gvazdikus, tulpes, stambias skaistažiedes. Moterims — rausvas ar baltas rožes, rausvus, baltus gvazdikus, frezijas, įvairias tulpes. Vyresniems žmonėms gimtadienio, vardinių proga patartina dovanoti vazoninių gėlių. Tokio amžiaus žmonės turi daugiau laisvo laiko ir galimybių jomis rūpintis. Kaktusų kolekcionieriui geriausia dovana, žinoma, kaktusas, kokio šis dar neturi.

Nereikia puokštės perkrauti. Galima dovanoti vieną ar du žiedus, tačiau kai žiedų daugiau, puokštė bus patrauklesnė iš neporinio gėlių skaičiaus.

Gėlės visada įteikiamos be popieriaus, — geriausia jas išvynioti dar neįėjus į butą. Tiktai stotyje, aerouoste, ką nors sutikdami ar palydėdami,— gėles įteikiame įvyniotas į celofaną.

Jeigu svečius kviečiami sutuoktiniai, vyras įteikia gėles namų šeimininkei net tuo atveju, kai namų šeimininkas. Jaunuolis, pirmą kartą ateidamas į pažįstamos merginos, galbūt ir būsimosios nuotakos namus, atneša dvi puokštes vieną įteikia motinai, kitą — dukrai. Žinoma, labai neišmoninga būtų atnešti dvi vienodas puokštes. Jeigu į jaunuolio namus pirmą kartą atėjusi mergina jo motinai įteiks gėlių — tai reikš jos didelį dėmesį ir atidumą.

Gražu, kai jaunuolis, eidamas į pasimatymą, atneša mergaitei rožę, puokštę žibučių ar pakalnučių. Visai nesvarbu, kokia gėlių kaina, svarbu dėmesys.

Kai vaiką išleidžiame pas draugus švęsti gimtadienio, neturėtume pamiršti kartu su dovanėle įduoti ir puokštelės gėlių. Taip iš mažumės ugdomas estetinis jausmas.

Didelė vienos rūšies ir vienos spalvos gėlių puokštė — reprezentacinė ar šventinė — dera iškilmingais ir oficialiais atvejais.

Gėlės, padovanotos sergančiajam, praskaidrina nuotaiką. Tačiau nereikia dovanoti stipriai kvepiančių žiedu — alyvų, gvazdikų, pakalnučių, nes nuo jų gali pradėti skaudėti galvą. Taip pat netiktų dovanoti stambiažiedžių gėlių, užimančių daug vietos. Patartina parinkti švelnių spalvų, nestambių gėlių ir įteikti jas su tinkama vazele (juk ligoninėje dažnai gėlės merkiamos į stiklinę). Dar maža pastabėlė: išsirašant net nuostabiausios puokštės, gautos ligoninėje, neštis namo nereikėtų. Geriausia, nuoširdžiai padėkojus, įteikti ją seselei.

O iš viso ligoniui nešti gėlių galbūt nevertėtų, nes teigiama, kad vandenyje, kur jos pamerktos, vystosi mikrobai.

Miške galima rasti daug medžiagos, tinkančios tiek sausai puokštei tiek gėlių sienai

Naujametinei kompozicijai sudaryti reikia įgūdžių

Sukurti gražią kompozicija — menas

View Post

Šiais laikais visą mums reikalingą informaciją galime rasti internete

Šiais laikais visą mums reikalingą informaciją galime rasti internete. Tai gerokai palengvina ne tik mokslus ar darbą, tačiau taip pat ir kasdienines situacijas. Visiškai nesvarbu, ko ieškote,- patiekalo recepto, o galbūt naujų virtuvės baldų, mat visa tai galite išsirinkti tiesiog internetinėje erdvėje. Tiesa ta, jog šiandien internetas mums suteikia tokias galimybes, apie kurias anksčiau nė nesusimąstėme.

Greičiausiai, paklausę savo senelių, ar pastarieji kada svajojo, jog laikraščius galės skaityti internete, sulauktume neigiamo atsakymo ir daug klausimų veide. Galbūt vyresnio amžiaus žmonėms šiek tiek sunkiau prisitaikyti prie technologinių naujovių, tačiau turint noro bei įdedant pastangų – viskas įmanoma. Kai kurios internetinės svetainės savo tinklalapiuose susideda ne visą informaciją, tad kai kuriems iškyla problemų, jos ieškant.

Tokios situacijos pasitaiko tuo atveju, jei reikalinga informacija yra labai didelės apimties ir apkrauna internetinę svetainę. Tokiu atveju galima pamatyti nuorodas spausti čia, na o jose slepiasi visa, kas mums reikalinga. Tai itin danai pasitaiko baldų gamintojų puslapiuose, mat itin aukštos kokybės nuotraukų katalogai yra reikalingi, tačiau gali sukelti techninius nesklandumus. Bet kokiu atveju, vien naršymas internete jums suteikia ne tik informacijos, bet ir praktiką, kur kokios informacijos ieškoti, na o tai visada praverčia.

Greičiausiai daugelis sutiktų, jog šiandien, iškilus bet kokiam klausimui, tuojau pat atsakymo pradedame ieškoti internetinėje erdvėje. Tai greita, patogu ir tikrai efektyvu. Nėra reikalo manyti, jog čia pateikiamos žinios nėra teisingos, mat esama išties patikimų šaltinių, kuriais galima neabejoti. Internetas yra erdvė, kurioje esanti informacija apima pačius įvairiausius aspektus bei sritis. Būtent tai ir gundo vartotojus naudotis paieškos sistemomis, nes jų teikiama nauda yra būtent tai, ko reikia, šiuolaikiniam vartotojui.

Prisimenant anksčiau minėtus virtuvės baldus, galima drąsiai teigti, jog tai viena iš populiariausių baldų gaminimo sferų. Kiekviena moteris svajoja apie erdvią, gražią ir stilingą virtuvę, kurioje tiesiog norėtų praleisti laiką bei ruošti šeimai įmantrius patiekus. Jei jums aktualus šis klausimas, greičiausiai jau esate susidūrę su paieškomis, na o jos nėra tokios paprastos. Informacijos yra tikrai daug, ir visai nesvarbu kaip ji pateikiama. Visgi, patikimi gamintojai siūlo ne tik taip trokštamas mažas kainas, tačiau ir kokybę bei ilgametę darbo patirtį.

Jei Trokštate paties geriausio baldų gamintojo, jums reikia spausti čia. Tai viena iš geriausiai žinomų bei itin gerą reputaciją turinčių įmonių Lietuvoje, kurios paslaugomis spėjo pasinaudoti ne vienas iš mūsų.

Kad ir kokios informacijos ieškote, natūralu, jog jums jos reikia greitai, tiksliai ir be didelių pastangų. Internetas gali išspręsti visas jūsų problemas, nes tik čia atrasite atsakymus į visus jums kylančius klausimus. Taigi, pats metas kibti į paieškas.

View Post

Pramonės krovinių pervežimas automobiliais dažnai yra neatskiriama darbo proceso dalis

Be specializuotų automobilių-kranų šiandien neišsiverčia jokia statybos aikštelė, nė viena gamykla, parduotuvė ar aptarnavimo įstaiga. Šie automobiliai taupo laiką, išlaisvina daug darbo jėgos, ir, suprantama, didina darbo našumą.

Lvovo automobilių gamykla montuoja hidraulinius kranus ant sunkvežimių GAZ ir ZIL važiuoklių tarp kėbulo ir vairuotojo kabinos. Taip įrengtas kranas užima nedaug vietos. Panašūs sunkvežimiai-krautuvai gaminami kelių tipų. Vieni iš jų yra tokie, kurių pakrovimo įrenginiai užima nedaug vietos (tada nereikia keisti nei šasi konstrukcijos, nei pagrindinių automobilio mazgų komponuotės). Kiti turi įrengtus sudėtingus mechanizmus, kuriais galima nuleisti sunkvežimio kėbulą iki žemės paviršiaus, o po to vėl pakelti transportinę padėti. Tokiais automobiliais patogu vežioti į parduotuves ir visuomeninio maitinimo įstaigas maisto produktus ar kitas prekes. Daug specializuotų mašinų, galinčių pasikrauti ar išsikrauti krovinius, naudojama žemės ūkyje. Jomis vežiojamos trąšos, sėkla, gabenamas iš laukų derlius ir t. t.

Automobilių supirkimas Vilnius

Automobilinis kranas yra savaeigė kėlimo mašina, sumontuota ant automobilio šasi. Jis turi mechaninę, elektrinę arba hidraulinę pavarą, strėlę su, kabliu, kuris kartais pakeičiamas kaušu. Yra specialios gervės ir skrysčiai kilnoti strėlėms ar joms pailginti, keturios papildomos atramos automobilio stabilumui padidinti. Kranininko kabina, strėlė ir visi svarbiausi mechanizmai dažniausiai būna sumontuoti ant sukiojamos platformos. Mūsų šalyje serijomis gaminamų automobilinių kranų keliamoji galia nuo 2,5 iki 16 tonų, pagrindinės strėlės ilgis — 5,75-10 m. Galingų autokranų ji gali būti net iki 22 metrų.

Pramonės krovinių pervežimas automobiliais dažnai yra neatskiriama darbo proceso dalis. Tai ypač akivaizdu statyboje, kur labai svarbu, kad statybinės medžiagos, kroviniai ir konstrukcijos būtų pristatomi, kaip sakoma, „nuo durų iki durų”. Taigi automobilis-statybininkas yra būtina grandis tiesiogiai siejanti statybos pramonę su statybų aikštelėmis. Suprantama, „statybininko” profesija labiausiai tinka sunkvežimiams. Kad jie būtų tikri „profesionalai”, pirmiausia reikia pritaikyti kroviniams jų kėbulus. Kadangi statybiniais sunkvežimiais gabenamos įvairios medžiagos bei konstrukcijos, ir kėbulų esama labai įvairių: savivarčiai, puspriekabės-treileriai, specialios cisternos cementui, kėbulai su padėklais plytoms vežti ir t. t. Esama daug specialių automobilių, pritaikytų pervežti įvairiausių gabaritų plokštėms, sijoms, blokams, kolonoms, vamzdžiams, langų stiklams, bitumui, šiferiui ir pan. Pavyzdžiui, betonvežio kėbulas yra kaušo pavidalo, kartais būna su šilumine izoliacija arba šildomas. Kai kurie betonvežiai turi maišytuvą, jie gali pervežti betono mišinį arba sumaišyti jį pakeliui iš paimtų užpildų, cemento ir vandens.

Idomu: „Prisikėlęs iš mirusių” dukart pasaulio čempionas austras Nikis Lauda

View Post

Greičio rekordus šturmuoja automobiliai su reaktyviniais varikliais

Lenktyninis automobilis — ne žaisliukas, o rytdienos technika, kurios poligonas ir laboratorija — lenktynių trasa baltuose druskos ežeruose.

Greičio rekordus dabar šturmuoja automobiliai su reaktyviniais varikliais, jais pasiekiama vis didesni greičiai. Dabar ten projektuojamas reaktyvinis automobilis, su kuriuo planuojama pasiekti 1200 km per val. greitį. Jis turėtų būti 11,0 m ilgio, 1,30 m aukščio, jo variklio trauka — 4000 kG, kėbulas iš stiklo plasto.

Tarptautinė automobilių federacija (FIA), vadovaujanti visam automobilių sportui ir registruojanti įvairius automobilių rekordus, ilgai nenorėjo pripažinti automobilių su reaktyviniais varikliais, nes pagal jos kodeksą automobiliu buvo laikomas tik toks ekipažas, kuris juda varančiųjų ratų dėka. Tačiau 1964 metais amerikiečių sportinės organiacijos pasiekė, kad FIA pagaliau pripažintų ir tokius automobilius.

Prasidėjo lenktyninių automobilių su dujų turbininiais ir reaktyviniais varikliais epocha.

Pirmasis lenktyninis automobilis dujų turbininiu, varikliu vadinosi „Mėlynoji paukštė”. Mėlynoji paukštė turėjo 4250 AG galios variklį, tačiau ji nesugebėjo skrieti greičiau už ,,Golden road”: žymusis anglų lenktynininkas Donaldas Kempbelas su ja pasiekė tik 648,72 kilometro per valandą greitį. Be to, „Mėlynajai paukštei” reikėjo labai daug kuro: 190 litrų aviacinio žibalo šimtui kilometrų keIio.

Tikrasis automobilių greičio rekordų šturmas prasidėjo, kai į lenktynių trasas įsiveržė automobiliai su reaktyviniais varikliais. Pirmiausia — garsioji „Amerikos siela” (,Spirit of America”). Šiuo triračiu supergreitu automobiliu amerikiečių lenktynininkas Kregas Bredlavas pasiekia 848,65 kilometrų per valandą greitį, o keturrate „Amerikos siela”, turinčia 17 tūkstančių arklio jėgų turboreaktyvinį varikli, 1965 metais jau skriejama 966,5 kilometrų per valandą greičiu. Tiesa, „Amerikos siela” panašesnė į žeme judančią raketą ar lėktuvą, negu į automobilį: ji turi tipišką lėktuvo fiuzeliažą, aukštą stabilizatoriaus sparną. Tačiau ir su tokiu automobiliu pasiekti garso greičio ribą kliudo… padangos, o ne variklis, nes reaktyviniams varikliams galios tam nestigtų.

1970 metų rudenį ant druskingo Jutos valstijos ežero dugno pasirodė dar vienas superautomobilis su rėksmingu užrašu ant šono — „THE BLUE FLAME” („Mėlynoji liepsna”). Tačiau automobilio pavadinimas — ne vien privaloma duoklė reklamai. Tai ir simbolis, atspindintis neįprastą automobilio ir ypač jo variklio konstrukciją. Mat „Mėlynosios liepsnos” varikliui kaip kuras buvo naudojamos. suskystintos —161° C gamtinės dujos tos pačios, kurių gelsvos liepsnelės kasdien plazda virš virtuvių viryklų. Su „Mėlynąja liepsna” automobiliu pabaisa — buvo tikimasi pasiekti 1450 kilometrų per valandą greitį. Maksimali variklio galia — 53 500 AG, jis pats — kosminio laivo ,Apolonas” variklio kopija, o kuro atsargų, sukauptų automobilio bakuose, pakakdavo tik 20 sekundžių važiavimo,

1970 metų lapkričio 23 d. amerikietis Haris Heibličas su „Mėlynąja liepsna” stoja į startą ir nuskrieja vienos mylios distanciją 1014,29 km per valandą greičiu. H. Heibličas pirmasis, kuriam nusišypsojo laimė vairuoti automobilį, viršijusį 1000 kilometrų per valandą greitį.

Vairuotojo dėmesys yra vienas iš pagrindinių eismo saugumo faktorių valdant vis galingesnius automobilius.

Galingų automobilių supirkimas Klaipėdoje.

View Post

Kiekviena kompozicija turi būti proporcinga

Komponuojant dažnai paisoma simetrijos ir asimetrijos, kontrasto ir niuanso, akcento. Kiekviena kompozicija turi būti proporcinga. Simetriniuose ir asimetriniuose variantuose tai pasiekiama skirtingai. Kompozicija bus simetriška, jei analogiški jos komponentai vienodu atstumu išdėstyti nuo centrinės ašies. Jei puokštė kuriama iš vienodų elementų, didesni įspūdį padarys tam tikras nuoseklumas.

Kontrastas tai ryški atskirų elementų (proporcijų, spalvų ir t. t.) priešingybė. Niuansas giminingų savybių harmoninga, laipsniška kaita. Niuansas ir kontrastas tik tada sustiprina estetinį kompozicijos efektą, kai juos papildo kiti komponavimo būdai: spalvinis fono ir augalų kontrastas paryškina jų grožį ir formą, o vertikalaus gėlių išdėstymo perėjimas į horizontalų teikia kompozicijai išraiškingumo. Kompozicijos taisyklingumas, proporcingumas ir atskirų jos dalių ryšys svarbūs elementai. Proporcija tai atskirų dalių ir visumos darnumas.

Pradėdami kurti kompoziciją, pirmiausia prie turimų augalų deriname indą. Žinoma, galima daryti ir atvirkščiai. Vadinasi, tada jau pagal indą spręsime, kokią medžiagą — gėles, šakeles — turime rinktis. Vienaip ar kitaip indas — ne pagrindinis komponavimo elementas. Jis turi išryškinti gėlės grožį.

Jeigu indas ryškus, parenkamos vienspalvės neryškios gėlės. Jeigu keraminis ar vienspalvio stiklo,— gėlės gali būti ryškios. Netinka vazos su realistinu augaliniu piešiniu, nes jos pačios yra dekoratyvios. Kompozicijoms galime panaudoti ne tik vazas, bet ir kitokius įvairios paskirties, tinkamos spalvos ir formos indus.

Gėlės puokštėje turi būti sudėliotos laisvai ir ne vienoje plokštumoje. Jeigu puokštė komponuojama iš nevienodo dydžio žiedų, stambesni merkiami žemiau, o smulkūs ir pumpurai—keliami aukščiau. Kai puokštė kuriama iš šviesių ir tamsių gėlių, šviesios merkiamos aukščiau, tamsios—žemiau.

Aukštaūgių gėlių (lelijų, kalijų, amarilių) nereikėtų merkti horizontaliai ar lenkti jų žiedų žemyn. Jeigu kompozicijai reikia žemyn svyrančios šakelės, galime pasirinkti svyranti augalą.

Puokštės sudarytojui labai svarbu žinoti, kur ji stovės. Reikia rasti tinkamiausią vietą, kurioje geriausiai išryškėtų tiek puokštės forma, tiek gėlių spalvos.

SPALVŲ DERINIMAS GĖLIŲ SIENOJE

Visais laikais žmogus nebuvo abejingas spalvom. Emocinio spalvų poveikio neturime pamiršti ir komponuodami puokštes.

Raudona spalva puikiai dera su žalia, geltona — su violetine, mėlyna — su oranžine. Tai kontrastingi, bet harmoningi deriniai, kuriuose tamsios spalvos prieš pastatomos šviesioms, šiltos ir ryškios — prislopintoms ir šaltoms. Kita harmoningų spalvų skalė gaunama, derinant vienos kurios nors spalvos pustonius: nuo tamsesnio iki šviesaus (raudona—rožinė, mėlyna—žydra ir t. t.). Tokia spalvų harmonija dažna ir gamtoje. Pačias spalvas galima ir taip traktuoti.

Geltona — lengva, šilta, šviesi, linksma. Oranžinė — šilta, šventiška, aktyvi, linksma. Raudona — aktyviausia ir įspūdingiausia spalva; šviesiai raudona — temperamentinga, gaivinanti; tamsiai raudona — rimta ir tauri. Violetinė šventiška, puiki; tamsiai violetinė — niūri. Mėlyna — rami, sunki, rimta, šalta. Žalia — raminanti, pasyvi; šviesiai žalia — linksma; tamsiai žalia šaltoka, atstumianti, ypač su geltona. Juoda — neutrali spalva. Jos fone sustiprėja geltona ir raudona spalva. Juoda spalva turi savybę mažinti, gilinti. Balta spalva neutrali. Greta tamsių spalvų ji sukuria stiprų kontrastingą įspūdi, teikia šviesos ir džiaugsmo, išsiveržia pirmą planą. Taigi būtina atkreipti dėmesį į spalvų derinius. Beje, be reikalo kai kas nemėgsta geltonų gėlių. Viduramžiais geltona spalva simbolizavo neištikimybę, išdavystę, todėl jos buvo vengiama. Dabar ši simbolika pamiršta. Ryškios geltonos gėlės tarsi saulės blyksnis. Derindami jas su violetinėmis, gauname gražų sąskambį.

Šaltinis: Ko reikia komponavimui

View Post

Rožių žydėjimo reguliavimas

Žydėjimo reguliavimas. Paprastai rožės auginamos leidžiant joms ilsėtis lapkričio–gruodžio mėn. Auginant pagal šią technologiją, iki lapkričio 5 d. nuskinami paskutiniai žiedai, šiltnamio temperatūra sumažinama iki 5-7°C ir nustojama lieti. Sėkmingas rožių pražydinimas priklauso nuo daugelio faktorių ir pirmiausiai nuo temperatūros. Palaipsniui keliant temperatūrą ir vėliau ją išlaikant optimalią, per metus rožės masiškai žydi 5-6 kartus, vidutiniškai kas 6 savaites.

Rožėms vėlai žydėti leidžiama tada, kai šiltnamiuose nepakanka šilumos. Šiuo atveju rožės gali ilsėtis nuo gruodžio mėn. 1 d. iki vasario mėn. 1 d. ir tada jos pirmą kartą sužydi kovo pabaigoje.

Galima rožėms leisti žydėti ir ištisus metus, tiktai šiuo atveju jų žiedai vasarą neskinami, leidžiant jiems peržydėti ant krūmo. Lapkričio-gruodžio mėn. pailsėjusioms rožėms nuo liepos mėn. iki rugpjūčio 15 d. leidžiama peržydėti neskinant žiedų. Rugpjūčio 16-20 d. jos nukerpamos. Pradės žydėti rugsėjo pabaigoje–spalio mėn. Tada joms nuo sausio vidurio iki kovo 1 d. leidžiama ilsėtis. Po poilsio jos žydės balandžio pabaigoje. Sekantis poilsis — lapkričio—gruodžio mėn. Pražydinant ištisus metus, rožės ‘nusilpsta. Šiam tikslui labiausiai tinka veislė Sonia.

Skynimas. Nuo rožių skynimo aukščio priklauso tolimesnis jų augimas ir derlius. Skinant žiedus, vienoms veislėms paliekami 2-3 penkialapiai lapai, kitoms — 3-4 Concordel. Ūglius, ant kurių išauga nenormalūs žiedpumpuriai arba jie visiškai nesusidaro, reikia nukirpti taip, kaip ir žydinčius. Ankstyvo žydėjimo metu, kai mažai šviesos, trumpi vegetatyviniai ūgliai nukerpami iki 3–4 penkialapio lapo, skaičiuojant iš apačios.

Rožes, kurios greitai skleidžiasi, reikia skinti, kai nusispalvina žiedpumpuriai, tačiau dauguma veislių skinama jiems pradėjus skleistis. Nuskynus per daug anksti, kai žiedsostis dar nepakankamai išsivystęs, žiedai gali visiškai neišsiskleisti. Pavyzdžiui, ‘Mercedes’ žiedus reikia skinti visiškai išsiskleidusius.

Nuskintus žiedus reikia kuo greičiau iš šiltnamio išnešti ir atvėsinti 3-4C šilumos patalpoje.. Rūšiuojami tiktai atvėsinti žiedai. Būtina kuo greičiau juos pamerkti vandenį. Vanduo ir indai turi būti labai švarūs, rožių lapai neapsemti vandens. Kiekvieno skynimo rožėms vandenį reikia pakeisti.

Sveikus ir geros kokybės žiedus galima laikyti ir sausai, jų nepamerkus į vandenį. Šiuo atveju jie greitai išnešami 1°C patalpą, laikomi atvirose dėžėse, o žiedams visiškai atvėsus, dėžė uždaroma. Sausai palaikyti nuskinti rožių žiedai prieš pakavimą ir išsiuntimą vėl surūšiuojami, atnaujinami pjūviai ir keletą valandų laikomi pamerkti iki 40°C pašildytame vandenyje. Patalpos temperatūra turi būti 4-5°C.

View Post

Kartais sunku pradėti važiuoti ir įsibėgėti

Kartais sunku pradėti važiuoti ir įsibėgėti. Paprastai taip atsitinka apledėjusiame arba užpustytame kelyje. Tuomet pajudėti iš vietos reikia labai atsargiai, kad nebūtų šoninio slydimo, kuris tą manevrą padarys dar sunkesnį. Kai stipriai apledėjęs kelias, išimties tvarka, galima pajudėti iš vietos antrąja pavara. Tai palengvina uždavinį pradedantiesiems vairuotojams, bet genda sankaba.

Ratų atitrūkimas nuo kelio

Kelio pakilimai arba skersiniai grioveliai gali pamėtėti automobilį viršų, ir trumpam jo ratai atitrūkti nuo kelio, ypač nesugebant ar nenorint mažinti greičio.

Ratų atitrūkimas nuo kelio, priešingai išoriniam įspūdžiui, nėra pavojingas, jeigu automobilis išlaiko tiesią judėjimo kryptį ir nusileidžia ant kelio lygiagrečiai jo paviršiui.

Ką reikia daryti, kad ratai neatitrūktų nuo kelio? Tai vairuotojo įgudimo klausimas. Atitinkamo greičio pasirinkimas, užvažiuojant ant kelio pakilimo, kaip ir kitos operacijos, priklauso nuo pakilimo pobūdžio. Bendrai pasakius staigus ir trumpalaikis pristabdymas („prisilietimas” prie pedalo) tuo momentu, kai priekiniai ratai jau atitrūko nuo kelio, o užpakaliniai dar jį liečia, sugrąžina priekinius ratus ant kelio automobilis tuo metu palinksta į priekį. Užpakalinių ratų pristabdymas sukuria momentą, sukeliantį priekinės automobilio dalies polinkį žemyn. Variklio alkūninio veleno apsisukimų padidinimas sukuria priešingą momentą ir pakelia automobilio priekinę dalį į viršų. Jeigu vairuotojas sugeba panaudoti stabdžius arba padidinti variklio alkūninio veleno apsisukimus, ką tik priekiniams ratams atitrūkus nuo kelio paviršiaus, jis gali priversti automobilį sugrįžti į normalią padėtį.

Automobilio ratams atitrūkus nuo kelio gana ilgai, iki 1 s, nedera didinti variklio alkūninio veleno apsisukimų. Mat, variklio alkūninis velenas gali „įsibėgėti” iki pavojingos ribos ir tada varantieji ratai, palietę kelio paviršių, perdaug staigiai stabdo variklį; dėl to genda sankaba. Be to, ištinka ratų šoninis slydimas, kuris, žinoma, nepagerina automobilio stabilumo.

Kai kelio pakilimas yra netoli posūkio, vairuotojas turi ypač apskaičiuoti greitį, kad, automobiliui sugrįžus po ratų atitrūkimo nuo kelio normalią padėtį, dar liktų pakankamas atstumas efektyviai pristabdyti prieš posūkį. Jeigu, ratams atitrūkus nuo kelio, vairuotojas, būdamas ore, per arti posūkio pradės sukti, padarys pavojingą klaidą. Automobilis nusileis ant kelio su pasuktais šoną priekiniais ratais ir pradės slysti, prarasdamas valdumą. Jis gali net apvirsti.

Automobilių supirkimas Šiauliai

Tokioje situacijoje būtina pakankamai stipriai laikyti vairą tiesaus judėjimo padėtyje, o pasiruošti posūkiui tik tada, kai automobilio ratai paliečia kelią. Nereikia pakIusti instinktyviam norui sukti, automobiliui esant ore.

Kad išvengtų nemalonaus jausmo, vairuotojas turi, prieš automobiliui atitrūkstant nuo kelio, atsiremti ištiesta kairiąja koja į grindis, prie sankabos pedalo.

Ratams atitrūkus nuo kelio, pavojingas šoninis vėjas. Pučiant stipriam vėjui, vairuotojas privalo vengti jų atitrūkimo nuo kelio. Ant pakilimo turi užvažiuoti mažesniu greičiu.

Siaurus, nors ir gilius, skersinius griovelius galima greitai perlėkti, nebijant prarasti automobilio valdymo. Mašinos ir ratų inercija saugo nuo atitrūkimo nuo kelio. Beje, kai griovelis pakankamai platus arba automobilis rieda nelabai greitai, rekomenduotina tik viena priemonė, apsauganti nuo atitrūkimo,— ta vieta važiuoti saugiu greičiu.

Čia tenka pridurti dar vieną pastabą. Vairuotojams ypač pavojingi grioviai ir iškilimai, kertantys kelią įžambiai, nes jie gali automobilį apversti arba, mažų mažiausia, padaryti jį nevaldų. Todėl reikia stengtis per tokios rūšies kliūtis važiuoti statmena joms kryptimi.

Info: automobilio draudimas

View Post

Ar universalios padangos tikrai universalios?

Daugelis vairuotojų norėdami sutaupyti perka universalias padangas. Tačiau ar jos yra kokybiškos, ar galima jaustis saugiu bet kokioje situacijoje. Vokietijoje buvo atliktas universalių padangų tyrimas.  Trumpai jums pristatysime šio testo rezultatus.

Lietus gali užklupti važiuojant bet kokiu metų laiku. Todėl labai svarbu sužinoti kokie padangų testo rezultatai yra važiuojant šlapiu keliu. Vienas pagrindinių kriterijų – akvaplanavimas. Jis parodo kokiu greičiu važiuojant  šlapia danga praranda sukibimą ir pradeda plaukti vandens vandens paviršiumi. Šią užduotį lengviausiai įveikė vasarinės padangos. Žieminės ir universalios vandens paviršiumi čiuožti pradeda kur kas greičiau. Taip yra todėl, kad uždaras protektoriaus raštas ir unoversalios ir žieminės padangos nespėja pakankamai gerai išspausti vandens.

TESTAS ANT ŠLAPIOS KELIO DANGOS

Automobilio valdymas

Didžiausią greitį važiuojant žiedine trasa automobilis pasiekė „apautas“ vasarinėmis padangomis. Jos ir vėl parodė geriausią rezultatą ant šlapios kelio dangos. tačiau atkreipkite dėmesį, kad vasarinėms padangoms nedaug nusileido ir universalios „Goodyear“, „Sava“, „Handkook“ bei „Toyo“ padangos.

Degalus taupačios padangos

Ar kada nors bandėte stumti pilną smėlio karutį, kurio padangose mažai oro. Jei taip tai turbūt sutiksite su faktu, kad jei padangose mažai oro, reikalinga daugiau fizinių jėgų. O jei pripučiate padangas darbas pradeda eiti kaip iš pypkės. Turbūt kyla klausimas, kodėl taip yra, o taip yra todėl, kad daugiau pripūstos padangos mažiau deformuojasi ir sumažėja riedėjimo pasipriešinimas. Tokiu pačiu būdu veikia ir automobilius taupančios padangos. Dėl naujų gamybos technologijų, naujų konstrukcijų, degalus taupančios padangos mažiau priešinasi riedėjimui nei įprastos padangos. Dėl šios priežasties mašina sunaudoja mažiau degalų. Tačiau viskas paprasta tik atrodytų iš pirmo žvilgsnio, o taip iš tikrųjų nėra. Šiame straipsnyje pateiksime trumpą taupančių padangų testo analizę.

Daugiau info galima rasti: PNEUMATINĖS PADANGOS ATSIRADIMO ISTORIJA

View Post

Marškinėliai su užrašu kokia tai paslauga

Išrinkti dovaną artimam draugui nėra lengva užduotis. Juk kiekvienas žmogus yra skirtingo temperamento, mėgsta skirtingus dalykus , tačiau visi turi tam tikrą požiūrį į gyvenimą vertybes. Todėl , mano manymu , pati geriausia dovana artimam žmogui yra marškinėliai su užrašais , nes jie padeda išreikšti asmens – humoro jausmą, vertybes, pomėgius. Turbūt ne veltui sakoma, kad žmogų pasitinka pagal rūbą, išlydi pagal protą. Tad, jei norite padaryti draugui paslaugą ir padėti jam sukurti jo asmenybę atitinkantį įvaizdį, siūlau dovanoti būtent marškinėlius su užrašais. Tai malonu , gražu, smagu bei madinga. Jų būna visokiausių rūšių: neoniniai, su paveikslėliais, su citatomis. Sunkiausia yra išrinkti patį užrašą, nes jis turi būti neįžeidžiantis, taiklus ir netgi glostantis asmens, kuriam dovanoji marškinėlius su užrašais, širdį. Įjungus vaizduotę ar blogiausiu atveju – susiradus tekstą internete tau tikrai pavyks įgyvendinti šią misiją. Žinoma, prieš einant į saloną gaminti marškinėlius reikia apmąstyti ir techninius dalykus.

Tokius kaip šriftą, jo dydį, nes šriftas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo neblogas paveiksliuke ant marškinėlių gali atrodyti tragiškai. Aišku reikia nepamiršti ir draugo mėgstamos spalvos. Net gražiausi marškinėliai tau nebus malonūs, jei tave erzins jų spalva. Patarčiau paklausti draugo, kokia jo mėgstama spalva. Turėtų išduoti šią paslaptį. Prieš kokius dešimt metų tokia dovana buvo tikra sensacija ir, žinoma, labai nepigi, tačiau dabar marškinėliai su užrašais, kuriuos galite išsirinkti patys yra prieinami kiekvienam .

Taigi, siūlau nieko nelaukti ir artėjančių švenčių proga aprūpinti savo artimuosius praktišku, originaliu daiktu. Marškinėlių nebūna per daug . Su tokia dovana tikrai pradžiuginsi draugą , nes išrinkdamas tekstą marškinėliams- parodysi draugui, jog tu jį artimai pažįsti ir suvoki, ką jis vertina, mėgsta ir gerbia. Nepatarčiau tik pirkti jau iš anksto pagamintų marškinėlių su užrašais, nes jie nėra unikalūs, originalūs ir nesustiprina ryšio su kitu žmogumi. Tai paprasčiausia komercinė prekė. Norint išvengti tokių nemalonumų svarbiausia marškinėlius išrinkti pačiam, parinkti tinkamą jų dizainą ir prisimini draugo pomėgius.

Kokia puiki dovanų idėja

Kalėdų laikotarpiu tai tikrai gali būti panaudota kaip puiki dovanų idėja. Pavyzdžiui giminės marškinėliai su vardais ir zodiako ženklais, o gal senelių marškinėliai su visų anūkų vardais. Gali būti palinkėjimai ar net šeimos narių nuotraukos. Įsiviazduokite koks gražus būtų Kalėdinis vaizdelis, visai šeimai susėdus prie stalo su vienoda šeimos uniforma. Jei nepatinka marškinėliai tai glai būti kepuraitės, džemperiai ar net šalikėliai. Tačiau idėja yra unikali, geneali ir nebrangi. Jei paskaičiuoti kiek kainuotų kiekvienam giminės nariui nupirkti po dovaną tai urmu perkamas didelis marškinėlių kiekis bus tikrai nebrangi alternatyva. Be to tai bu dovana su realiu panaudojimu. Tokius marškinėlius galima nešioti kasdien, švenčių progomis. Na, o jei kažkam labai nepatiks tai medvilės skuduras namie dar niekam nepakenkė.

View Post

Papuošalai – moterų draugai

Ne veltui yra sakoma, jog papuošalai yra geriausi moters draugai. Tačiau nesupraskite neteisingai, puoštis iš mūsų mėgsta kiekvienas, tačiau kiekvieno papuošalai yra savotiški, jo stiliaus. Vieniems patinka sidabriniai papuošalai, kitiems auksiniai papuošalai, dar kitiems patinka mediniai papuošalai, tretiems papuošalai yra randai ant veido, dar kiti papuošalus išsitatuiruoja – ant piršto išsipaišo žiedą, ant kaklo – grandinėlę, ant kojos – kojos apyrankę. Kaip pasipuošti, kiekvienas žmogus atranda savą būdą ir sau patinkantį stilių, bei nieko  nevengdami puošiasi remdamiesi šiuo stiliumi. Kiekvieno žmogaus namuose rasime papuošalų – sidabrinių, auksinių, medinių, stiklinių, madingų šiuo laikotarpiu arba jau seniai išėjusių iš mados. Ir jauni ir seni, ir maži ir dideli – visi mėgsta kažkuo pasipuošti. Auksiniais auskarais, sidabrine grandinėle, sidabriniu laikrodžiu arba iš medinių, stiklinių arba keramikinių karoliukų apyranke.

Kokie faktai apie papuošalus

Sėdėdami, pavyzdžiui, parke ir stebėdami praeivius tikrai pastebėsite faktą, kad bene kiekvienas yra kažkuo pasipuošęs. Maža mergytė – spalvingu vėriniu ant kaklo, savo pastangomis susiverta gal kiek per didele apyranke ar nedidukais sidabriniais auskarais. Maištinga paauglė, kurios papuošalai jai labiau atrodo ne papuošalai, bet jos aprangos, kūno, gal net ir gyvenimo dalis – pasipuošusi rožančiumi, daugybe odinių apyrankių ir daugybe auskarų ne tik ausyse, bet ir veido srityje – lūpoje, nosyje ar antakyje. Paauglės, kurios nemaištauja ir nėra iššaukiančios savo įvaizdžiu taip  pat mėgsta sidabrinius auskarus, pakabukus arba apyrankes, laikrodžius arba grandinėles – pagal jų norą, pasirinkimą bei galimybes. Pro šalį praėjusi moteris dažniausiai bus pasipuošusi auksiniais arba sidabriniais papuošalais, kurie nekrenta į akis, tačiau puikiai papuošia ir pabrėžia prabangą, eleganciją ir grožį. Rečiausiai pamatysime pasipuošusį vyrą – dažniausiai jie puošiasi tik laikrodžiais ir nešioja vestuvinius žiedus. Dažniausiai papuošalus nešioja jaunesni vyrų giminės atstovai – bene iki trisdešimties metų mes galime rasti vyrą arba jaunuolį, užsidėjusį sidabrinę grandinėlę, apyrankę, įsivėrusį auskarą į ausį, taip pat nevengusių įsiverti auskarą į lūpą, nosį arba antakį. Vyrai nėra dideli papuošalų mėgėjai, tačiau šie pasipuošti taip pat nevengia. Taigi, galime teigti, kad papuošalus mėgsta visi.

View Post

Dažniausia eismo nelaimių priežastis – nuovargis

Nuovargis yra kur kas dažnesnė eismo nelaimių priežastis negu manoma. Nuvargus labai sumažėja automobilio vairavimo meistriškumas, ir vairuotojas pradeda klysti. Tikrinant vairuotojų judesių reakciją, pastebėta, kad jie klaidingai naudojosi valdymo prietaisais: iki darbo 12 proc kartų, po darbo 28% kartų.

Kartais eismo taisyklės pažeidžiamos ne dėl vairuotojo nerūpestingumo ar nedrausmingumo, o dėl nuovargio.

Nuvargus sumažėja jutimo organų jautrumas, dažniausiai pablogėja regėjimas naktį, raumenų-judinamasis pojūtis ir judesių koordinacija, atliekami nereikalingi judesiai, sumažėja dėmesio intensyvumas ir atsakomųjų judėjimo reakcijų greitis bei tikslumas. Nuvargus nebejaučiamas greitis, daromos nedidelės klaidos, vairuotojus labiau akina priešpriešinių automobilių žibintų šviesa.

Vairuotojo psichinę veiklą turi stimuliuoti iš išorės gaunama informacija. Yra optimalus informacinės apkrovos dydis. Kai informacijos per daug arba per mažai, vairuotojas greičiau nuvargsta.

Mieguistumas

Būdingas nuovargio požymis yra mieguistumas. Vairuotojo darbe mieguistumas, o kartais ir miegas, yra pats pavojingiausias nuovargio pasireiškimas. Pavyzdžiui, JAV statistikos duomenimis, 3,3% visų vairuotojų, kurie buvo eismo nelaimių su mirtina baigtimi dalyviai, nelaimės metu miegojo arba buvo nuvargę, o labiausiai perpildytose sankryžose vairuotojai taip pat miegojo arba buvo mieguisti (HHHAT’o duomenimis, kai kuriuose TSRS automobilių keliuose nuo 1,7 iki 2,4% eismo nelaimių įvyko dėl to, kad ilgose tiesiose kelio atkarpose vairuotojai užmigo). Daug greičiau vairuotojas užmiega naktį.

Vairuotojas yra mieguistas ne tik dėl nuovargio, bet ir dėl kitokių priežasčių: eismo monotoniškumo, dėl ilgą laiką atliekamo darbo vienodumo, raumenų tonuso sumažėjimo, aukštos oro temperatūros kabinoje, daug prisivalgius. Tokioje būklėje pablogėja vairuotojo psichinės funkcijos ir susidaro vadinamoji „slopinimo būklė”, „atbukimas”, „kelio hipnozė”. Vairuojant automobilį, dažnai užmiegama ir atvertomis akimis. Pavargus vairuotoją apninka apatija, suglebimas, slopinimo būsena. Dėmesį užgožia, mintys, neturinčios nieko bendra su automobilio vairavimu. Lengvai gali susidaryti iliuzinis eismo aplinkybių vaizdas. Atbunka atsakomybės jausmas Daugelis patyrusių vairuotojų prisipažįsta, kad dirbdami tokią būklę patyrė ne vieną kartą.

Slopinimo būsena vairuojant automobilį galima dėl nervinio išsekimo ir nuovargio ilgai važiuojant, dėl varginančio darbo prieš reisą ir nepakankamai pailsėjus. Daugiau kaip 15proc eismo nelaimių, įvykstančiu tiesiose kelio atkarpose, priežasčių lieka neišaiškintos. Manoma, kad jos susijusios su vairuotoju psichikos slopinimo būsena.

Prof. V. Babkovo duomenimis, 25ame vienodo tiesaus kelio ruožo kilometre eismo nelaimių įvyksta du kartus daugia negu 3iame kilometre. Tai paaiškinama automobilio vairavimo monotoniškumu, kuris sumažina vairuotojo dėmesio intensyvumą.

Kovojimas su slopinimo būsena

Daug kartu buvo mėginta kovoti su slopinimo būsena, tačiau norimų rezultatų nepasiekta. Pavyzdžiui, yra nustatyta, kad Amerikos sunkvežimių vairuotojų vartojamos tabletės nuo mieguistumo ir nuovargio važiuojant didelius nuotolius gali pakenkti sveikatai.

Kovojant su eismo nelaimėmis dėl vairuotojų slopinimo būsenos, JAV, Australijoje, Prancūzijoje ir Japonijoje sukurti vadinamieji „budrumo prietaisai”, kurie, sumažėjus vairuotojo aktyvumui darbo metu (atsileidus rankų raumenims, staigiai sumažėjus vairuotojo judesių kiekiui, jam nereaguojant į specialius šviesos ir garsinius signalus), automatiškai išjungia uždegimo sistemą.

Kovos su vairuotojų slopinimo būsena tyrimų autoriai rekomenduoja vienodose kelio atkarpose kalbėtis su keleiviais (jeigu tai nesudaro pavojaus eismui), garsiai dainuoti, kramtyti džiovintus vai sius arba rūgščius saldainius. Patartina periodiškai įjungti radijo imtuvą, tačiau reikia vengti monotoniškos ir dėmesį blaškančios muzikos. Tokiu atveju labiausiai tinka linksma radijo programa arba lengvoji muzika.

Pagrindinė priemonė nuovargiui ir, slopinimo būklei išvengti yra, racionalus vairuotojo darbo ir poilsio režimas.

Kolegos teikia automobilių supirkimas Vilniuje paslaugas kai automobiliai yra patyrę avarijas nuo nuovargio ir mieguistumo padarinių.

View Post

Žinomi 5 tulpių lapų tipai

Tulpių Lapai

 Žinomi 5 tulpių lapų tipai: 1) sėklaskiltė, 2) pamakštinis lapas, 3) ža­li generatyvinio ūglio lapai, 4) pakitęs lapas svogūno dengiamasis lukštas ir 5) pakitęs lapas — svogūno maitina­masis lukštas. Iš mažų svogūng išauga pamakštinis lapas (kuo svogūnas mažes­nis, tuo šis lapas siauresnis). Ant žy­dinčių tulpių stiebų ties bambliais išauga 3-5 (kartais 1-12) juos gau­biantys lapai be lapkočių. Apatiniai lapai patys didžiausi, aukščiau esant labiau siaurėja negu trumpėja. Ties viršutiniu bambliu lapas būna trumpo­kas ir siauras, dažnai įskelta viršūne. Tulpių lapai būna pliki ir apaugę trum­pais plaukeliais, lygūs arba banguoti, įvairių atspalvių žalios spalvos. Daugu­mos Kaufmano ir Greigo bei kai kurių Fosterio grupės veislių lapai dėl susi­dariusių antocianų iki žydėjimo pabai­gos būna violetiškai dryžuoti arba dė­mėti, vėliau dėmės palaipsniui išblun­ka ir jie tampa ištisai žali. Kai kurių tulpių rūšių (T. vvedenskyi, T. androma, T. carinata) lapai ypač egzotiški.

Lapai generatyvinio ūglio ašyje susi­formuoja

Lapai generatyvinio ūglio ašyje susi­formuoja anksčiau už žiedą ir svogūno ramybės metu jau šiek tiek paauga. Ve­getacijos metu jie labiausiai auga nuo butonizacijos iki žydėjimo, kaupdami fotosintezės produktus ir naudodami motininio svogūno ir dirvos maisto medžiagas.

Tulpėms peržydėjus, lapų asimiliatus sunaudoja naujieji svogūnai, palaips­niui pasisavindami juose susikaupusius angliavandenius bei N, P, K, Mg, Zn, B, Cu, Mn. Nudžiūvusiuose lapuose pasi­lieka Ca, Na, Fe, Mo, Al.

Daugelis autorių nurodo, kad svogū­nų derliui mažiau įtakos turi lapų pa­viršiaus plotas negu augalų vegetacijos trukmė. Nuskynus visus lapus prieš žydėjimą, svogūng derliaus masė tesu­darė 20% tos masės, kuri išaugo esant visiems lapams, o nuskynus lapus po žydėjimo, derliaus masė buvo atitin­kamai 50% mažesnė. Lapai greičiau nudžiūva, kai peržydėjus augalams trūksta drėgmės, būna vėjuoti arba labai šilti orai. Mūsų respublikoje di­džiausios žalos jiems padaro botrytio­zė. Greičiau nudžiūna ir labai tankiai pasodintų ar supuolusioje dirvoje au­gančių tulpių lapai.

Tulpės Žiedas

Tulpės žiedas ciklinis (ratiš­kas), sudarytas iš 2 apyžiedžio ratų (pirmasis ratas pakitę taurėlapiai) ir 2 kuokelių ratų, po 3 narius kiekviena­me rate bei mezginės, sudarytos iš 3 suaugusių vaislapių. Ziedas nukreiptas aukštyn, dažniausiai ant stiebo būna vienas, tačiau yra ir daugiažiedžių rū­šių bei veislių. Tulpių žiedų forma labai įvairi, o dar ivairesnė spalva. Gamtinių rūšių vyrauja geltona ir raudona spal­va arba jų deriniai, kultūrinių veislių yra labai daug spalvų ir atspalvių.

Žiedų spalvą lemia antocianų miši­niai. Pagrindiniai tulpių žiedų pigmen­tai yra pelargonidinas, cianidinas ir delfinidinas-gliukozidas, nuo kurių san­tykio priklauso žiedų spalva.

Info paimta iš: tulpės taip remtasi šiuo tekstu: http://pauliusc.lt/tulpes-generatyvinis-uglis-ir-dukteriniai-svogunai/

View Post

Automobilis „Skoda-1000 MB” modelis

1969 metais iš pagrindų modernizuojamas bazinis „Skoda-1000 MB” modelis. Pakeičiama kėbulo konstrukcija (kitokias formas įgyja priekiniai bei užpakaliniai sparnai, kapotai). Kėbulo vidaus įranga nuprojektuojama pagal eismo saugumo reikalavimus. įrengiami diskiniai stabdžiai, supaprastinami kai kurie mazgai. Tačiau bendra automobilio komponuotė lieka tokia pat kaip ir „Škodų-1000 MB”. Serijinė naujųjų „Škoda-100″ ir „Škoda-110″ gamyba prasidejo 1969 metais. Taip pat gaminami ir „liuksai” — „Škoda-100L” bei „Škoda-110L”. Naujieji automobiliai yra galingesni ir greitesni. Pavyzdžiui, „Škoda¬100″ ir „Škoda-100L” galima važiuoti 125 km per valandą o „Škoda-110″ ir „Škoda-110L” 135 km per val.

Gamyklos filialas Kvasiny mieste 1970 metais pradėjo gaminti naujojo modelio sportinį automobilį „Škoda-11OR Kupe” su ištaigingu dviejų durų kėbulu ir 62 AG varikliu, Pastaruoju metu Čekoslovakija gamina dar galingesnius automobilius „Škoda¬105″, „Škoda-120L”, „Škoda GLS”.

Kaip ir anksčiau „Škodos” filialas Vrchlabi mieste surinkinėja automobilius su specialios paskirties kėbulais (mikroautobusus, furgonus, sanitarinius ir k t.).

Gamykla „TATRA” visą laiką tobuliną aerodinamiškų lengvųjų automobilių su oru aušinamais varikliais konstrukciją. Pirmasis „Tatros” modelis „Tatra-77″ buvo pradėtas gaminti 1934 m. Apie 40 metų truko bandymai ir štai 1973 m. sukuriamas ir pradedamas gaminti automobilis „Tatra-613″. Nuo visų kitų pasaulyje gaminamų lengvųjų automobilių jis skiriasi pavaros agregatu (pagrindinė pavara yra variklio karteryje ir tepama tuo pačiu tepalu). „Tatros-613″ variklis įmontuotas užpakalyje virš varomojo tilto. Jis yra V-8 tipo, darbinis tūris — 3500 cm3. Maksimalus šio modelio „Tatros” greitis 190 km per val. Automobilis turi nepriklausomą visų keturių ratų pakabą, diskinius stabdžius, vairo mechanizmą su hidrauliniu ratų virpesių ir smūgių amortizatoriumi. Ketverių durų kėbule telpa 5 keleiviai. ,,Tatros-613″ gaminamos nedidelėmis serijomis (apie 1500 per metus).

Šiandien Čekoslovakijos automobilių pramonė — viena iš svarbiausių centralizuotai valdomų ir kompleksiškai plėtojamų liaudies ūkio šakų. 1965 metais

Buvo įkurtas trestas ČAZ (Česke automobilove zavody), kuris sujungė kelias dešimtis šios pramonės  šakos įmonių. Visos Čekoslovakijos automobilių pramones įmonės per metus pagamina apie 220 tūkst. mašinų, kurios eksportuojamos į 84 pasaulio šalis. Daugiausia savo automobilių Čekoslovakija tiekia socialistinėms šalims.

Mūsų šalyje populiarūs čekiški automobiliai škoda-706 RTTN su puspriekabėmis šaldytuvu „Alka”, triašiai savivarčiai „Tatra-138″ ir „Tatra 148″, dirbantys šiaurėje, sunkvežimiai „Praga-V35″, kurių sutiksime ir Lietuvos keliuose, taip pat daugelio mėgstami motociklai „Jawa”, „Skodos” vežiojantys keleivius 23 miestuose. Apie 430 čekiškų troleibusų kursuoja Vilniaus ir Kauno gatvėse…

View Post

Gyvataro sukiniai ir apėjimas vieno apie kitą

Sukiniai ir apėjimas vieno apie kitą. Grojama antroji muzikos dalis.

Visi, pasileidę rankomis, daro po vieną sukinį dešinėn ir kairėn, o paskui, sukryžiavę rankas priekyje, apeina porose vienas apie kitą, kaip I posme.

  1. b) Sukimasis už parankių.

Poros, susikabinusios dešinėmis, o vėliau kairėmis parankėmis, sukasi dvigubuoju žingsniu, kaip I posme.

  1. Tvorelės.

Grojama pirmoji muzikos dalis.

Pakartoja II posmo judesius. Tvorelės suartėja ir vėl grįžta savo vietas.

  1. a) Merginų suėjimas į vidurį.

Grojama antroji muzikos dalis.

Merginos sukiniais ir dvigubaisiais žingsniais sueina į vidurį, o vyrai tuo metu daro sukinius į šonus ir, truputį paėjėję į priekį, grįžta atgal.

  1. b) Merginų sukimasis už parankių.

Merginos viduryje sukasi už dešinių ir už kairių parankių, kaip II posme, o vyrai daro sukinius dešinėn ir kairėn. Paskui, pasisukę dešiniuoju pečiu į merginas, šoka dvigubuoju žingsniu į priekį ir atgal.

  1. Gyvataras atskirai.

Grojama pirmoji muzikos dalis.

Visi pakartoja III posmo pirmos dalies judesius. Merginos, susikabinusios eilėmis, šoka Gyvataro žingsniu dešinėn ir kairėn, o vyrai tvorelėmis, priartėdami prie merginų ir grįždami atgal.

  1. a) Grįžimas prie savo porų. Grojama antroji muzikos dalis.

Merginos ir vyrai, susikabinę eilėse, daro trigubuosius žingsnius į priekį ir atgal, o paskui dvigubaisiais žingsniais lenda pro tvoreles, kaip III posmo antroje dalyje. Pralįsti reikia pro tuos pačius tarpus.

  1. b) Pabaiga

Merginos ir vyrai, susikabinę porose paprastai, daro sukinius į vieną ir j kitą pusę, kaip anksčiau. Apsisukant rankas reikia perkelti per galvą.

Po paskutinio sukinio priekyje esančių keturių porų vyrai susikabina vienoje eilėje rankomis paprastai, veidu pasisukę į žiūrovus. Taip pat eilėse paprastai žemai susikabina antrųjų keturių porų merginos, o už jų ir vyrai. Jie visi taip pat į žiūrovus pasisukę veidu.

Keturiais dvigubaisiais žingsniais avanscenoje esantieji vyrai ir merginos pasikeičia vietomis.

Vyrai, pakėlę rankas aukštai virš galvų, traukiasi atbuli atgal, o merginos keturiais dvigubaisiais žingsniais pasilenkusios išlenda pro tarpus į žiūrovų pusę. Pralįsti telkia pro dešinį savo vyro petį. Pralindusios merginos susikabina rankomis paprastai žemai vienoje eilėje.

Tuo metu gilumoje esančios dvi tvorelės šoka keturis dvigubuosius žingsnius į priekį ir priartėja prie avanscenoje esančių šokėjų.

Priekyje esančios merginos, pakėlusios rankas aukštyn, traukiasi atbulos atgal, o pro jų kairį petį išlenda į priekį vyrai. Gilumoje esančios merginos ir vyrai šoka dar tris dvigubuosius žingsnius į priekį. Šešiolikto takto pabaigoje visi sustoja, kaip nurodyta. Priekyje esą keturi vyrai suklaupia ant dešiniųjų kelių. Jie susikabinę eilėje rankomis paprastai. Jų merginos, taip pat susikabinusios eilėje, sustoja už jų, truputį pasilenkusios į priekį. Kitos keturios merginos, susikabinusios eilėje pakeltomis ligi pečių rankomis, sustoja tiesiai. Jų vyrai, susikabinę rankomis ir jas pakėlę galvos aukštyje, sustoja į paskutinę eilę. Taip pabuvę keletą sekundžių, tie vyrai, kurie buvo atsiklaupę, atsistoja, visi kiti šokėjai pasileidžia rankomis. Visi šokėjai sustoja į dvi eiles, pasisukę veidu į žiūrovus. Priekyje esančių keturių porų merginos savo vyrams iš kairės, o kitų keturių porų — iš dešinės.

Dainų šventėje Gyvatarui šokėjus reikia sustatyti eilėmis, po kelis ratelius kiekvienoje. Pusė ratelio vienoje eilėje, o kita pusė — gretimoje. Šokis nuo pradžios ligi galo atliekamas be jokių pakeitimų. Nuo šokio vidurio (pradedant IV posmu) eilės aikštėje susidaro.

Šokių bateliai Vilniuje ne tik padėda šokti tokius šokius kaip Gyvataras.

View Post

Kaip išsirinkti batutą, jei perkate internetu?

Interneto galimybės nebestebina nieko. Jei vakar užsisakyti drabužių ar maisto atrodė savaime suprantama, šiandien tiesiai į namus ar biurą gausite ką tik pagamintą vakarienę, šviežiai išspaustų sulčių, baldus, buitinę techniką ar bet kokias kitas prekes. Ir nors daliai žmonių atrodo, kad realiai pamačius prekę, ją pirkti saugiau, vartotojų teises ginantys įstatymai ir grąžinimo garantijos leidžia būti tikriems, kad atradus menkiausią trūkumą, bet kokį daiktą nesunkiai grąžinsite atgal ar pakeisite nauju. Tos pačios taisyklės galioja ir su smagiam laisvalaikiui skirtomis prekėmis, tokiomis kaip batutai. Deja, vis dar vyrauja stereotipas, kad jie kainuoja labai daug, tad didelius kiemus turintys žmonės taip ir lieka neišmėginę batutų teikiamų džiaugsmų. Kaip rasti išeitį? Ji labai paprasta – tai batutai internetu. Keletas patarimų, kaip pasirinkti geriausią variantą.

Skirkite laiko palyginimui

Jei pamatėte jums patikusį batutą, nepulkite jo pirkti pirmoje pasitaikiusioje parduotuvėje. Gali būti, kad Google paieškoje suvedę naktinę frazę batutai internetu ir šalia pridėję gamintoją, rasite elektroninių parduotuvių, siūlančių kur kas patrauklesnes įsigijimo sąlygas. Apskritai, nusižiūrėjus bet kokį stambesnį daiktą, reikalaujantį didesnių investicijų, nepatartina kliautis pirma į galvą šovusia mintimi – leiskite joms  susigulėti bent per naktį ir įsitikinkite, kad priėmėte tinkamą sprendimą.

Nesivarginkite ieškodami transporto

Jei neturite nuosavo automobilio arba į jį niekaip netilptų didelė dėžė, į kurią supakuotas batutas, nesivarginkite ir nelaukite, kol parduotuvė pasiūlys nemažai kainuojančias prekių atvežimo paslaugas. Elektroninės parduotuvės, tarp kurių prekių ir batutai internetu, paprastai siūlo nemokamą pristatymo į namus paslaugą. Tad renkantis šį laisvalaikio žaidimą atkreipkite dėmesį ir į tai, koks transportavimo mokestis yra taikomas.

Pritaikykite savo poreikiams

Kad nepirktumėte katės maiše, batutai internetu turi būti pasirenkami remiantis ne tik pirmuoju įspūdžiu pamačius prekės nuotraukas. Verta įsigilinti į specifikacijas ir atsižvelgti, koks batuto kilimėlio skersmuo, kaip jis tvirtinimas, kokio tipo kopėtėlės pridedamos, ar yra apsauginis tinklas, specialus apdangalas nuo saulės bei lietaus ir t. t. Visa tai labai svarbu tam, kad jūsų įsigyti batutai internetu puikiai atliktų savo paskirtį, nesukeltų nepatogumų juos pastačius ir būtų pritaikyti itin permainingam lietuviškam orui.

View Post

Veiksniai lemiantys nekilnojamojo turto kainą

Pačią vertę teikia taipogi keturios aplinkos jėgos [8]:

  1. Fizinės aplinkos jėgos.

1.1. Gamtinė aplinka – pati žemė, topografija, dirvos struktūra, prieiga, buvimo vieta, klimatas, mineraliniai ištekliai, augalų ir gyvūnų buvimas, grožis, harmonija ir ekologinė pusiausvyra.

1.2. Negamtinė aplinka – žemės valdų dydis ir forma, žmonių užimtumo, verslo ir pramonės struktūra, komunalinės paslaugos, aplinkosauga, sveikatos apsauga, keliai, aerouostai, jūrų uostai, laivybos keliai, viešasis transportas, komunikacijos ir poilsio zonos, mokslo ir švietimo bei kultūros įstaigos.

  1. Socialinės aplinkos jėgos – šeimos dydžio ir amžiaus grupių pasiskirstymas kaimynystėje, gyventojų skaičiaus augimas, mažėjimas ar pokyčiai kaimynystėje, regione ar šalyje, gyvenimo stilius ir pragyvenimo lygis, požiūris į teisę, valdžią ir asmeninę atsakomybę, požiūris į plėtrą, vystimąsi/ augimą ir ekologiją, požiūris į švietimą.
  2. Ekonominė aplinka – pajamų lygis kaimynystėje, įsidarbinimo galimybės ir tendencijos, atlyginimų lygis, kreditų gavimo tikimybė ir palūkanų norma, kainų lygis ir mokesčių už nuosavybę našta, asmeninių santaupų lygis ir investicijų grąža, bendras verslo aktyvumas, paklausa ir pasiūla, prekių ir paslaugų pasiūla.
  3. Politinės aplinkos jėgos – teritorinis planavimas, statybos ir saugumo reguliavimas, aplinkosaugos įstatymai, nykstančių rūšių apsaugos aktai, policijos, ugniagesių ir sveikatos apsaugos tarnybos, nusikaltimų prevencija, švietimas ir poilsio zonos, viešieji darbai, fiskalinė politika ir mokesčiai, politika ir kontrolė, vyriausybės remiamos miestų pertvarkymo ir statybų finansavimo programos, verslo ir pramonės reguliavimas.

Pokyčiai šalies ekonomikoje taip pat turi didelį poveikį nekilnojamojo turto kainai. Galima išskirti tokius ekonominius faktorius: bendrosios ekonomikos vystimosi tendencijos ir verslo ciklai, nekilnojamojo turto pasiūlos faktoriai (parengtų NT objektų pasiūla, naujos statybos, tuščių/neįsisavintų žemės plotų pasiūla), paklausos faktoriai (gyventojų skaičius, perkamoji galia), vyriausybės veikla (namų statybos ir miesto plėtros programos, vyriausybinė bankinė ir monetarinė politika, energetika ir aplinkosauga, fiskalinė politika.

2.1  Nekilnojamojo kultūros paveldo išskirtinumas

Išvardinti veiksniai daro įtaką nekilnojamam turtui vertei, taip pat ir kultūros paveldo ekonominei vertei. Tačiau kultūros paveldo objektai turi daug bruožų, kuriais jie skiriasi nuo paprastų, ne kultūros vertybių statinių. Pagrindiniai unikalūs bruožai: didėjanti teisinė apsauga; architektūrinė, istorinė, mokslinė ar meninė vertė; apribojimai, susieti su  naudojimu, perdavimu, naudojimo paskirties pakeitimu, modernizavimo darbai; įsipareigojimai padaryti juos prieinamus visuomenės ir mokslo bei švietimo tikslams.

Dabartiniai teisės aktai, reglamentuojantys kultūros paveldo objektus ypač stipriai riboja jų paskirties pakeitimą, nes pritaikant statinį kitam naudojimui dažnai reikia-  keisti ar įstatyti naujoje vietoje langus, keisti fasado detales, perkelti ar išgriauti vidines pertvaras. Teisinė struktūra šiuo metu veikia kaip kultūros vertybės vertę mažinantis veiksnys. Tačiau kita vertus, visi atlikti pakeitimai dažniausiai menkina pastato kaip kultūrinės vertybės architektūrinę, istorinę ar meninę vertę. O pastaroji vertė labai svarbi, kaip išskirianti objektą iš kitų ir suteikianti ypatingą statusą tarpe viso nekilnojamo turto. Šį kriterijų galima vertinti kaip labai ryškiai didinantį objekto vertę.

Kultūros paveldo vertę mažina

Apribojimai, susieti su jų naudojimu, perdavimu, naudojimo paskirties pakeitimu, modernizavimo darbais turbūt savaime aišku – kultūros paveldo vertę mažina. Nes esant tokiems apribojimams dažnai neįmanoma naudoti nuosavybės pagal jai nustatytą maksimalų ir geriausią panaudojimą. O tai labai svarbu įsigyjant kultūros vertybę. Juk esant bent mažiausiems trukdžiams tos vertybės naudojimui, jos vertė savaime suprantama – krenta.

Vertindami kultūrinės vertės ir visuomeninės reikšmės objektus turime atsižvelgti ir į elementus, kurie išskiria istorinį turtą iš kitų [8]:

  1. Jų artimiausios aplinkos svarba kaip jų neatskiriamos dalies (žemė, specialus planavimas, vaizdai šalia turto ir jų tarpusavio ryšys, paties turto vaizdas ir jo aplinka ir t.t.).
  2. Retas jų pristatymas rinkoje.
  3. Dažnas dalinis ar visiškas jų funkcionalumo, priskirto originaliam naudojimui, mažėjimas.

Nustatant vertinamo turto rinkos vertę atkreipiamas dėmesys į tokius veiksnius kaip turto savininko (nuomininko) pelnas – pajamos iš nuomos, pajamos iš turte vykdomo verslo, įskaitant unikalumo prestižą ir istorinio turto patrauklumą; turto naudojimo ir nuomos kaina; kainos, susietos su turto pagerinimų, reikalaujamų atitinkamų apsaugos tarnybų, finansavimo stoka; apribojimai dėl unikalių turto ypatybių (pritaikymo ir išsaugojimo darbų, suteikiančių turtui reikiamą atstatymo formą, tvarka ir draudimai; atnaujinimo darbų apimties ir laikotarpio tvarka bei draudimai, susieti su istorinio turto prižiūrėtoju; apribojimai dėl pratęsto techninės dokumentacijos, kuri yra sąlyga gauti leidimą atnaujinimo/atstatymo darbams, laukimo periodo; rūpesčiai dėl reikalavimo naudotis tradiciniais atnaujinimo darbų metodais naudojant brangesnes pastatų medžiagas ir samdant aukštesnę kvalifikaciją turinčius atnaujinimo darbų specialistus. Kitos individualaus pobūdžio kliūtys priklausančios nuo prestižo ir pastato tipo. Turbūt savaime aišku, jog tokie apribojimai ir kliūtys mažina kultūros objekto vertę.

Istorinio turto rinkos vertė apskaičiuota naudojant palyginamąjį metodą yra nustatoma apsvarstant toliau pateikiamus panašumus [8]:

  1. Turto bruožus, kaip – padėtis, visiškas skirtingų komunikacijų prieinamumas, artimiausios apylinkės, žemės sklypo dydis, techniniai ir ekonominiai pastato parametrai, taip pat statybai tinkantis miškas, abiejų paminėtų elementų planas ir ryšys tarp jų, jų tinkamumo ir naudingumo būklė, ryšio paslaugų priemonių tipas, potencialaus vystymo galimybės susietos su istorinio turto prižiūrėtojo sprendimais ir vystymo planų sąlygomis.
  2. Nematerialūs bruožai tokie kaip: unikalios padėties patrauklumas ir specialios architektūrinės prielaidos, stiliaus vienarūšiškumas ir architektūrinių formų estetika, istorinė ir kultūrinė vertė, tokio turto retumas įprastinio turto rinkoje (pasiūla).

Jei nustatoma rinkos ar atnaujinimo vertė, atkreipiamas ypatingas dėmesys į sekančius objektų vertę įtakojančius veiksnius: jų gamtovaizdžio vientisumą, kuris reiškia natūralios aplinkos įtaką artimiausiai turto architektūros elementų aplinkai, kuri turi pastebimą įtaką istorinio turto vertei; jų kraštovaizdis ir erdvės naudingumas, kuris reiškia gamtos aplinkos duotų elementų naudingumą architektūrinėse istorinio turto erdvinėse struktūrose atnaujinimo darbams. Vėlesnė reikšmė: atnaujinamos ar esamos būklės išsaugojimas; elementų, kurie nedaro poveikio planams, pertvarkymas ir palikimas, prarastų elementų atnaujinimas ar pertvarkymas, kuris, neskaitant atnaujinimo darbų, reikalauja pakeitimų kompozicijoje, susietoje su naujų funkcijų įvedimu – žymių pagrindų ir ikonografinių medžiagų atkūrimas ar atstatymas; likvidavimas dėl eklektizmo (istorinio stiliaus trūkumo), per didelių istorinių įrengimų investicijų ir apdailos darbų (būtinas istorinis turtas, kuris turi svarbius natūralius elementus, alternatyvaus panaudojimo vertės nustatymas). Surašyti elementai įtakoja turto vertę labiau nei vertinami natūralūs elementai, kurie paprastai neturi konkrečios materialinės vertės dėl priverstinių apribojimų. Vertintojas, kuris apsvarsto aukščiau minėtas sąlygas, vertindamas visada turėtų įvertinti jų poveikį pradėtam vertinimui [8].

Nekilnajamo turto objektų vertės nustatymas

Tam tikros paskirties objektams nustatoma vertė vadovaujantis ir papildomais kriterijais. Skirtingi faktoriai nurodo skirtingą patrauklumo lygį ir turi būti išanalizuoti vertinant į registrą įtrauktus pastatus, pvz.: teatrui – automobilių stovėjimo aikštelių artumas, galimybė įrengti restoraną ar barą teatre; viešbučiui – galimybė didinti pastatą ar statyti naujus statinius, galimybė automobilių stovėjimo aikštelei, sporto įrenginiai (teniso, jodinėjimo aikštelės, plaukiojimo baseinai, golfo aikštynai); piliai vyno regione – vyno aplinka yra svarbi, jei pilis gali būti panaudota vyno gamybai. Pilies vardas ant vyno butelio yra priežastis didinti jo vertę [5].

Suprantama, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimas yra šiek tiek sudėtingesnis, mat kol nėra aiškus ne tik labiausiai tinkamas metodas vertei nustatyti, bet dargi reikia įvertinti daugelį kriterijų, į kuriuos vertinant paprastą objektą nereiktų atsižvelgti.

šaltinis: http://priority.lt/mazmenines-prekybos-patalpu-rinka/

View Post

Vairuotojų darbo laiko normavimas ir paskirstymas

Svarbus saugaus eismo organizavimo klausimas yra vairuotojų darbo laiko normavimas ir paskirstymas, nes vairuoti automobilį nuvargus yra pavojinga. Eismo taisyklėse vairuotojui draudžiama vairuoti transporto priemonę taip nuvargus, kad nuovargis galėtų turėti įtakos eismo saugumui. Tačiau vairuotojui sunku nustatyti nuovargio laipsnį, kuriam esant jis turėtų nebevairuoti automobilio, kadangi nuovargio ir pavargimo pasireiškimo laipsniai gali nesutapti.

Pavargimas gali lengvai maskuoti emocinis susijaudinimas arba kiti faktoriai. Tokiu atveju vairuotojas nesijaučia pavargęs, ir nuovargis gali pasireikšti netikėtai, staiga sumažėjus darbingumui arba, apimant mieguistumui.

TSRS vidaus reikalų ministerijos kelių eismo saugumo mokslinio tyrimo instituto duomenimis, vairuotojai, dirbantys nuo 7 iki 12 valandų, j eismo nelaimes užmigę patenka maždaug 2 kartus dažniau negu dirbantys iki 7 valandų. Jeigu dirbama daugiau kaip 12 valandų, tai eismo nelaimių įvyksta 9 kartus daugiau. Po 12 val. darbo mirtinų eismo nelaimių yra 1,5 karto daugiau negu po 8 val. darbo.

Tiriant darbo fiziologiją, nustatyta, kad geriausias kovos su nuovargiu ir pervargimu metodas yra taisyklingas darbo ir poilsio derinimas. Čekoslovakijos darbo saugumo ir fiziologijos tyrimo instituto darbuotojai nustatė priklausomybę tarp nelaimingų atsitikimų skaičiaus ir darbo trukmės. Nustatyta, kad po 8 darbo valandų didėja santykinis eismo nelaimių kiekis: kai darbo trukmė iki 10 val. — didėja pamažu, o nuo 10 iki 11 val. labai greitai. Tačiau reglamentuojant vairuotojo darbą, neįvertinus jo poilsio prieš darbą, tikslo pasiekti negalima. Iš statistikos vairuotojų, kurie iki darbo pradžios nepakankamai pailsėjo, vairuodami automobilį užsnūsta jau po 3,5 val. Jeigu vairuotojas pamainos išvakarėse gerai nepailsės, tai, net sutrumpinus jo darbo laiką, jis nuvargs anksčiau.

Autotransporto įmonėse vairuotojams nustatyti įvairūs darbo režimai, kurie yra pagristi bendru mėnesio darbo laiko balansu. Tačiau ne visada įvertinamas laikas, kurį vairuotojas sugaišta prie degalinių, plaudamas automobilį, užpildydamas kelionės lapą ir kitus dokumentus, nors dėl to vairuotojo darbo diena pailgėja. Kai kurios autotransporto įmonės pratęsia vairuotojo darbo dieną (iki 10-11 val. ir daugiau), o vėliau jam suteikia papildomo poilsio laiko. O jeigu atsižvelgiame į neapskaičiuotą darbo pradžios ir pabaigos laiką (vidutiniškai 2,5 val.) ir laiką, sugaištamą vykstant į darbą ir iš jo, tai vairuotojo užimtumas siekia iki 16-18 val. per parą. Nustatyta, kad po 10 val. darbo ar nuvažiavęs daugiau kaip 450 km, vairuotojas dėl nuovargio klysta dažniau.

Leningrado     universiteto Aukštosios nervinės veiklos katedros tyrimais nustatyta, kad vairuotojams neigiamos įtakos turi ankstyva darbo pradžia. Rytinėje pamainoje vairuotojų darbingumas blogiausias. Vėliau darbingumas didėja iki darbo dienos vidurio ir šiek tiek mažėja pamainos pabaigoje.

Išnagrinėję vairuotojų darbą, HPIHAT’o Leningrado filialo darbuotojai nustatė, kad dėl ilgos darbo dienos atsiradęs nuovargis neturi daug įtakos jaunų vairuotojų kraujo apytakos ir kvėpavimo organų funkcijoms, tačiau dėl to pablogėja dėmesio koncentracija ir kitos reakcijos. Pagyvenusių ir ilgą darbo stažą turinčių vairuotojų kraujospūdis ir kitos gyvybinės organizmo funkcijos į darbo pabaigą labai pakinta. Tyrinėtojai mano, kad 11, 7 val. darbo dieną su dviejų valandų pietų pertrauka negalima rekomenduoti jauniems vairuotojams, kuriems nustatyti medicininiai apribojimai. Tyrinėtojai taip pat mano, kad negalima leisti dirbti pagyvenusiems vairuotojams naktį dviejų pamainų darbe.

Tarptautinė organizacija, reglamentuojanti tarptautinius pervežimus (Europos susitarimas dėl tarptautinių pervežimų transporto priemonių tarnybinio personalo narių darbo), numato, kad kiekvieną dieną galima vairuoti automobilį ne ilgiau kaip 8 val. Be to, vairuotojo darbo trukmė gali pasiekti 9 val., tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę. Be pertraukos vairuoti leidžiama ne ilgiau kaip 4 val. ir išimtiniais atvejais 4 val. 30 min. Vairuojant turi būti daroma ne trumpesnė kaip 1 val. pertrauka poilsiui (arba dvi pertraukos po 30 min.).

Gorkio darbo higienos ir profesinių susirgimų MTI (mokslinio tyrimo instituto) tyrimais nustatyta, kad vairuotojų darbingumas po 10 val. darbo, nepriklausomai nuo dienų skaičiaus po poilsio dienos, staigiai sumažėja ir yra nesuderinamas su saugiu eismu.

Daugumai tiek vairuotojų tiek supirkėjų, kurie teikia automobilių supirkimas Kaune paslaugas optimali darbo dienos trukmė yra 7-8 val., o maksimali — 10 val. su sąlyga, kad buvo pakankamai pailsėta.

Šaltinis – vikipedija

View Post

Kur dažniausiai teikiamos foto paslaugos

Yra labai daug įvairių specialybių žmonių, be kurių paslaugų šiandien sunkiai apsieinama. Tai gali būti elektrikai, vairuotojai, gydytojai, mokytojai bei įvairių kitų specialybių žmonės. Be mano minėtų specialybių, yra dar viena labai svarbi, tai – fotografo specialybė. Fotografo teikiamos foto paslaugos yra naudojamos labai plačiai ir labai įvairiose situacijose, yra net keletas tokių akimirkų kai be fotografo apsieiti tiesiog neįmanoma. Apie jas ir pakalbėsime. Pirmiausia, fotografą rasti galima kiekvienose vestuvėse. Ši šventė yra neįsivaizduojama be žmogaus, kuris galėtų įamžinti svarbiausias dviejų žmonių gyvenimo akimirkas, todėl foto paslaugos vestuvėse yra viena iš dažniausiai pasitaikančių situacijų kai prireikia skambinti fotografui. Dar viena vieta, kurioje dažnai prireikia fotoaparato blykstės – mokykla. Juk geriausios vaikų dienos prabėga būtent šioje vietoje. Todėl kiekvienais metais įamžinti vis paūgėjusius ir besikeičiančius vaikus – viena iš dažniausiai fotografui tenkančių užduočių. Gimtadienių vakarėliai bei kitos įvairios šventės taip pat neapsieina be foto paslaugų. Vakarėliuose galima užfiksuoti begalę linksmų akimirkų, kai vienoje vietoje susirenka visi geriausi draugai, kurie išsiskiria gera nuotaika, todėl įamžinti šias nepakartojamas akimirkas tiesiog privalu.

O kad tai būtų paprasčiau ir patiems nereikėtų rūpintis nuotraukų kokybe, geriausia išeitis būtų nusisamdyti profesionalų fotografą, kurio teikiamos foto paslaugos būtų nepriekaištingos kokybės. Kad ir kokie populiarūs šiais laikais būtų fotografų iškvietimai į įvairius renginius ar šventes, tačiau vis dėlto yra viena vieta, kurioje foto paslaugos išlieka populiariausios. Tai yra ne kas kitas, o foto studija. Šioje vietoje pasidaryti norimą nuotrauką yra daug pigiau ir paprasčiau. Žmonėms dažniausiai reikia dokumentinių nuotraukų, todėl kviesti fotografą į namus dėl tokio menkniekio būtų tikrai juokinga. Taigi, fotografas atlieka labai didelį darbą paslaugų srityje, nes jo reikia nuolat. Populiariausios vietos į kurias šis specialistas yra kviečiamas išlieka tos pačios: gimtadieniai, vakarėliai, vestuvės, mokyklos, tačiau daugiausia darbo vis tiek išlieka jo studijoje. Iš išorės sunku suprasti koks išties sudėtingas ir atsidavimo reikalaujantis yra fotografo darbas. Visiems atrodo, kad jis tiesiog gali ateiti, pasapudinėti mygtuką ir pasiimti už tai didžiulę krūvą pinigų. Bet niekas nemato kiek daug viešai nematomo darbo turi fotografas. Jis turi turėti brangią filmavimo fotografavimo įrangą. Fotografai dirba savaitgaliais ir vakarais. Tau jau vien dėl to fotografas turėtų uždirbti daug daugiau pinigų už vidutinį lietuvį.

O ką kalbėti apie fotografijos žinias

O ką kalbėti apie žinias? Programuotojai juk ir gauna pinigus už savo žinias, o ne už fizinį darbą. Taip ir su gera foto įranga reikia mokėti susitvarkyti. O nuotraukos po to apdirbamos – retušuojamos ir atnaujinamos. Žinoma, foto paslaugos neapsieina ne tik be geros įrangos ir žinių, bet ir be gerų bendravimo įgūdžių. Jei fotografuojama ne produkcija, o žmonės, kaip dažniausiai ir būna, tai reikia sugebėti su žmogumi tiesiog susikalbėti.

View Post

Ar kada susimastėte kuo skiriasi drabužiai ir patalynė

Ar kada susimastėte kuo skiriasi drabužiai ir patalynė. Greičiausiai drabužius užsidedate vieną ar du kartus ir juos jau skalbiate, o patalynę skalbiate kas savaitę ar kas kelias. Žmogui reiktų miegoti maždaug 7 valandas per parą. Reiškia greičiausiai tiek laiko per parą praleidžiate lovoje. O jei dar įskaičiuoti laiką kai gulite lovoje ir žiūrite t   elevizorių, gulite nes sergate tai pasirodo, kad joje praleidžiate pakankamai daug laiko.  Turbūt įsitikinote, kad patalynė yra pakankamai svarbi ir jai galima rodyti daugiau dėmesio. Rinkoje yra labai didelis patalynės komplektų pasirinkimas, lyginant pagal visus aspektus – patalynės matmenys, audinys iš kurio pagaminta patalynė, spalvingumas.

Patalynė kiekvienam metų laikui turėtų būti skirtinga

Teoriškai patalynė kiekvienam metų laikui turėtų būti skirtinga. Bent žiemą ir vasarą audinys tikrai turi būti skirtingas. Nors dažniausiai pūkinę antklodę tiesiog pakeičiame paprastu adialu ir tuo džiaugiamės ir didžiuojamės. Kai einate rinktis patalynę pasižiūrėkite (išsimatuokite) savo patalų ir lovų dydžius. Nes nėra taip paprasta kaip mes įsivaizduojame  – viengulė maža ir plati dvigulė patalynėPatalynės matmenys yra labai skirtingi. Svarbu perkant galvoti apie tai kaip patalynė bus prižiūrima. Nes skirtingi audiniai reikalauja skirtingos priežiūros. Vieniems kenkia karštis, kitiems – gręžimas, tretiems visiškai negalimas balinimas. Tad jei manote, kad Jūsų patalynė jau paseno ir laikas įsigyti naują tai turite apsispręsti kam ji bus naudojama ir kada naudojama. Ar ji bus retai naudojama, bet turi įspūdingai atrodyti pasipuikuojant prieš svečius? O gal ji skirta tik vasarai ar tik žiemai? O gal ji skirta vaikams? Greičiausiai reikalinga universali patalynė tinkanti visus metus. Tad patys sau atsakykite į šiuos klausimus.

Taip pat svarbu apsispręsti kiek pinigų tam galite skirti. Nėra tikslo pirkti prabangios, bet nepraktiškos patalynės, nebent esate milionierius (o jie manau šiame forume nesilanko). Patalynė tai ne tik lovos užvalkalai ir užtiesalai. Patalynę sudaro ir lovatiesė, pagalvė, antklodė. Vien apie pagalves galima parašyti atskirą romaną. Pagalvės seniau būdavo didelės, pūkinės. Paskutiniu metu sveikatos specialistai rekomenduoja naudoti mažas pagalves, nes jos mažiau kreivina stuburą, yra sveikesnės laikysenai.

Kai išsirinksite audinį labai svarbus bus jo tankumas. Kuo tankesnis audinys tuo patalynė kokybiškesnė ir tuo ilgiau tarnaus. Didesnis tankumas reiškia geresnį atsparumą plėšymui, glamžymui). Jei manote, kad patalynė yra labai brangi prisiminkite kiek laiko joje praleidžiate ir kad, ją perkate ne vieniems metams. Galbūt tada požiūris pasikeis ir skūpumo jausmas pagaliau leis įsigyti gerą patalynės komplektą. Jei gražios užuolaidos ir gražūs baldai tai iki tobulo miegamojo trūksta tik gražios patalynės.

View Post